Taip penktadienį nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, patenkinęs Lukiškių TIK teikimą, kuriuo siūloma H. Daktarą iš kalėjimo perkelti į pataisos namus.
Nuteistieji iki gyvos galvos bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose, todėl į šią kalinimo įstaigą H. Daktaras turėtų būti ir perkeltas. Tai turėtų įvykti ne anksčiau kaip po savaitės, nes teismo nutartis įsiteisės tik po septynių dienų.
Tiesa, jeigu H. Daktaras nesilaikys tvarkos ir pažeis kalinimo taisykles, bausmės atlikimo vieta gali būti pakeista, jį grąžinant kalėti griežčiausiomis kalinimo sąlygomis kalėjime.
Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs ne tik į kalėjimo teikime nurodytas aplinkybes, bet ir prokuratūros, kuri neprieštaravo dėl nuteistojo perkėlimo, poziciją. Tačiau, kaip sakė teismo atstovė Airinė Šerelytė-Skistymienė, teismas akcentuoja, kad nors kalinimo sąlygos H. Daktarui ir pakeičiamos, tačiau nuo bausmės jis nėra atleidžiamas, ji taip pat jam nė kiek nesutrumpėja.
Iki gyvos galvos nuteistus asmenis iš kalėjimo perkelti į pataisos namus galima šiems atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks laikas, anot Lukiškių TIK, suėjo dar kovo 22 d.
Tuo metu buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas sakė, kad kalėjime yra praleidęs gerokai ilgesnį bausmės laiką, nes apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas jam subendrino bausmę su anksčiau paskelbtu sprendimu.
H. Daktaras sakė, kad nori bausmę atlikti pataisos namuose tik dėl to, jog galėtų matytis su savo žmona.
„Man teismas subendrino bausmę su kitais nuosprendžiais, dabar sėdžiu jau 15 metų kalėjime, – teisme sakė H. Daktaras. – Aš stengiuosi, kad galėčiau pakliūti į zoną, nes noriu pasimatyti su žmona, tik dėl to, nes dabar yra pažeidžiamos mano teisės – gaunu tik trijų valandų pasimatymą, o ten gaučiau parą. Man nesvarbu, kur sėdėti, aš tik dėl šeimos. Aišku, Pravieniškėse bus blogiau, būsiu kameroje ne vienas, o su dešimt asmenų, o juk kai kurie ir knarkia naktimis.“
Už grotų H. Daktaras tuščiai laiko neleidžia – jis teismui nurodė, kad dalyvavo Užgavėnių kaukių, poezijos skaitymo renginiuose, Velykinių atvirukų konkurse, protmūšyje, taip pat mezgė šalikus, kojines, pirštines ir jas padovanojo „Caritui“.
„Aš stengiuosi lankyti įvairius būrelius, ir giedu bažnyčioje, ir megzti išmokau, – sakė Hena. – Mėgstu pasikalbėti, man didžiausia bausmė sėdėti vienam – kartais net stengiuosi šiukšles vakare išnešti, nors jų ir nebūna, kad tik galėčiau ką nors pamatyti.“
DELFI primena, kad H. Daktaro baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai yra konstatavę, kad jis su bendrais 1990-1993 m. sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis aprūpintą nusikalstamą susivienijimą, kurį vienijo vienas tikslas – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kt.
Šio susivienijimo veiklai vadovavo H. Daktaras ir jo dešiniąja ranka laikomas Egidijus Abarius.
Grupuotės nariai rinkdavosi „Daktarų“ pamėgtame pramogų ir poilsio komplekse „Vilija“, pirtyje „Ubalda“, kur per pasitarimus buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 proc. nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. Abariaus laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą. Šis fondas buvo skirtas pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos.
Be to, taip pat buvo skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos) gaujomis.
Tie grupuotės nariai, kurie nenorėdavo dalytis pelnu ir konkuruodavo dėl įtakos sferos nusikalstamame versle, būdavo pašalinami.
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – anksčiau yra konstatavęs teismas.
Pirmąsyk už grotų H. Daktaras atsidūrė būdamas 19 metų. Apie savo gyvenimą jis pasakojo išskirtiniame interviu DELFI:
Antra dalis: