Tokį klausimą pirmadienį kėlė kalėti iki gyvos galvos nuteistas buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras, pravarde Hena.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis bene garsiausias Lietuvos nusikaltėlis negali susitaikyti, kad prieš kelerius metus išleistoje didelio populiarumo sulaukusioje knygoje „Tikroji Daktarų istorija“ buvo rašoma ne tik apie jo privatų gyvenimą bei nusikaltimus, kuriuos jam inkriminavo ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, bet ir panaudotos asmeninės nuotraukos.
„Kai buvo parašyta knyga apie brolius Lavrinovičius, ant knygos viršelio uždėta jų nuotrauka, jie padavė į teismą ir šis ją uždraudė platinti, kodėl su manim buvo kitaip pasielgta – manau, kad D. Dargis manipuliavo manimi, po šios knygos pasidarė rašytoju ir neteisėtai naudojo mano atvaizdą, nes be mano nuotraukos ant viršelio niekas šios knygos nebūtų pirkęs, – sakė H. Daktaras. – Jis suklaidino žmones, nes daugelis manė, kad šią knygą parašiau aš – skaitytojai net eidavo pas mane prašyti autografų.“
H. Daktaras siekia, kad D. Dargio knygoje paskelbti teiginiai apie jam pateiktus kaltinimus dėl kauniečio verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymo būtų pripažinti pažeidžiantys žurnalistinę etiką – esą keliose vietose knygoje nurodyta, kad jis užsakė šią žmogžudystę, nors iš tikrųjų šiuo nusikaltimu tik buvo įtariamas ir kaltinamas, o teismas dėl to jį išteisino.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė dar praėjusių metų gegužę nutarė, kad H. Daktaro skundas yra nepagrįstas, tačiau Hena su tuo nesutinka ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti inspektorės priimtą sprendimą.
Inspektorės tarnybai atstovaujanti patarėja Žydra Klevinskaitė mano, kad H. Daktaro skundas yra nepagrįstas – D. Dargio parašytoje knygoje niekur nėra nurodyta, jog šis yra S. Čiapo nužudymo užsakovas, o priešingai – tik buvo įtariamas bei kaltinamas šiuo labai sunkiu nusikaltimu.
Pasak Ž. Klevinskaitės, knygoje remiamasi buvusių ir esamų pareigūnų pasakojimais. „Žurnalistai turi teisę skelbti informaciją apie teisėsaugos pareigūnų vykdomus tyrimus, tai šiuo atveju ir buvo daroma – taip, kaip parašyta knygoje, galima rašyti, nes H. Daktarui tokia nusikalstama veika buvo inkrimuota, – pažymėjo ji. – Asmuo, darantis nusikalstamas veikas, pats savanoriškai atsisako privatumo – visuomenės teisę žinoti apie atliekamus tyrimus nulemia viešasis interesas.“
Tokios pozicijos laikėsi ir knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs D. Dargis. „Manau, kad tai susidorojimas su manimi – 1993 m. nusikaltėliai žurnalistus šaudė, o dabar elgiasi kitaip – tampo po teismus, – kalbėjo jis. – Mano parašytoje knygoje buvo publikuojamas straipsnių rinkinys, apie S. Čiapo nužudymą rašė daugelis žurnalistų, rodė televizija – tai galima dabar paduoti visus žurnalistus į teismą ir aiškinti, kad jie kaltino nužudymu.“
Tuo metu D. Dargiui atstovaujanti advokatė Aušra Ručienė pažymėjo, kad su H. Daktaru dėl parašytos knygos teismuose susitinka jau ne pirmą kartą (dar 2013 m. teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje buvo konstatuota, jog D. Dargis savo leidinyje panaudojo fragmentus iš H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ nenurodant šaltinio, teismas konstatavo autorių teisių pažeidimą ir priteisė 6 tūkst. litų).
„Nors H. Daktaras teigia, kad knygoje formuojama nuomonė, jog jis yra kaltas dėl S. Čiapo nužudymo, tačiau tokios nuomonės nėra – knygoje yra aiškiai nurodyti šaltiniai, – sakė A. Ručienė. – Tai – pareigūnų, liudytojų parodymai, net išsakyta vieno „Daktarų“ veterano nuomonė. H. Daktaras dėl šio nusikaltimo buvo nuteistas ir tik apeliacinės instancijos teisme išteisintas, kai knyga jau buvo išleista. Bet knygoje niekur nėra parašyta, kad H. Daktaras yra kaltas dėl šio nužudymo.“
Tuo metu H. Daktaras, kuris teismo procesą stebėjo nuotoliniu būdu iš Lukiškių kalėjimo, aiškino, kad knygoje parašyti teiginiai žeidžia ne tik jo, bet ir visos šeimos garbę ir orumą. „Juk tai, ką D. Dargis prifantazavo, liks ateities kartoms – jis rašo, kad knygoje skelbiami tikri faktai, bet tai netiesa“, – buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas tikino, kad „tokių žurnalistų kaip D. Dargis turėtų nebūti, nes jie žemina žurnalistikos lygį“.
„D. Dargis sako, kad jau ketverius metus yra tampomas po teismus, bet juk tai aš, o ne jis yra nukentėjęs, jis dar sako, kad noriu iš jo pinigų, bet tai jis nori iš manęs pinigų ir tai daro naudodamasis mano atvaizdu“, – piktinosi Hena.
Jis net prisiminė vieną televizijos laidą, kurioje esą buvo pasakojama, kaip į laisvę iš įkalinimo įstaigos išėjęs H. Daktaras ėjo pas jaunuosius Kauno nusikaltėlius ir prašėsi priimamas į jų gretas. „Net „Agurkiniai“ juokėsi, kad tokią nesąmonę parodė, man net buvo gėda žiūrėti per televizorių“, – aiškino H. Daktaras.
„Niekas nieko nenori uždrausti, tegul skelbia žurnalistai žinias, bet tegul rašo teisybę, o ne melą“, – teismui kalbėjo iki gyvos galvos įkalintas buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas.
H. Daktarui pritarė ir jam atstovaujantis advokatas Gintas Gustaitis – esą knygoje buvo ne tik pažeista nekaltumo prezumpcija, bet ir kliudyta teisminės valdžios nepriklausomumui, nes tuo metu, kai knyga buvo išleista, „Daktarų“ gaujos byla buvo nagrinėjama apeliacine tvarka.
„Knyga formavo ne tik visuomenės, bet ir teismo nuomonę apie H. Daktarą, nors vėliau ir buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis dėl S. Čiapo nužudymo – gerai bent tai, kad nepadarė žalos per nuosprendžio priėmimo prizmę“, – advokato teigimu, „eilinis skaitytojas“, skaitęs D. Dargio knygą, susidarė įspūdį, jog H. Daktaras esą užsakė nužudymą.
Ar pagrįstai H. Daktaro skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pripažino nepagrįstu, trijų teisėjų kolegija žada paskelbti vasario 13 d.