Teikimą dėl H. Daktaro perkėlimo į pataisos namus pirmadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė.
Iki gyvos galvos nuteistus asmenis iš kalėjimo perkelti į pataisos namus galima atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Toks laikas, anot Lukiškių TIK, suėjo dar kovo 22 d.
Tiesa, H. Daktaras Lukiškėse yra laikomas nuo 2009 m. rugsėjo 4 d., tačiau į jam baudžiamojoje byloje paskelbtą nuosprendį buvo įskaičiuota bausmė, kurią teismas skyrė ankstesniais nuosprendžiais.
„Mes tarpininkaujame, kad H. Daktaras būtų perkeltas į pataisos namus“, – sakė Lukiškių TIK atstovas Audrius Šavareika.
Jo teigimu, H. Daktaras su administracija bendrauja mandagiai ir taktiškai, jo santykiai su kitais nuteistaisiais yra geri, nuteistasis sistemingai palaiko ryšius su šeima, kuri jį remia materialiai. Be to, jis lanko šachmatų būrelį, anglų kalbos kursus, jis optimistiškai žiūri į gyvenimą.
H. Daktaro perkėlimui į pataisos namus neprieštarauja ir prokuratūra, teisme sakė prokurorė Danutė Mekionienė.
Tuo metu H. Daktaras sakė, kad nori į pataisos namus tik dėl to, jog gautų ilgalaikius pasimatymus su žmona.
„Man teismas subendrino bausmę su kitais nuosprendžiais, dabar sėdžiu jau 15 metų kalėjime, – sakė H. Daktaras. – Aš stengiuosi, kad galėčiau pakliūti į zoną, nes noriu pasimatyti su žmona, tik dėl to, nes dabar yra pažeidžiamos mano teisės – gaunu tik trijų valandų pasimatymą, o ten gaučiau parą. Man nesvarbu, kur sėdėti, aš tik dėl šeimos. Aišku, Pravieniškėse bus blogiau, būsiu kameroje ne vienas, o su dešimt asmenų, o juk kai kurie ir knarkia naktimis. Aš stengiuosi lankyti įvairius būrelius, ir giedu bažnyčioje, ir megzti išmokau.
Mėgstu pasikalbėti, man didžiausia bausmė sėdėti vienam – kartais net stengiuosi šiukšles vakare išnešti, nors jų ir nebūna, kad tik galėčiau ką nors pamatyti.“
Dar prieš posėdį, kuriame buvo svarstomas teikimas, H. Daktarui teismui pateikė įvairių apdovanojimų kopijas – jis nurodė, kad dalyvavo Užgavėnių kaukių, poezijos skaitymo renginiuose, Velykinių atvirukų konkurse, protmūšyje, taip pat mezgė šalikus, kojines, pirštines ir jas padovanojo „Caritui“.
H. Daktaras teisme sakė, kad sutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu, tik mano, jog jam paskirta per griežta bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Airinė Šerelytė-Skistymienė sakė, kad sprendimą, ar H. Daktaras bus perkeltas į pataisos namus, teismas žada paskelbti liepos 7 d.
H. Daktaro gauja buvo labai pavojinga
H. Daktaro baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai yra konstatavę, kad jis su bendrais 1990-1993 m. sukūrė ginkluotą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis aprūpintą nusikalstamą susivienijimą, kurį vienijo vienas tikslas – daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus: tyčinius nužudymus, plėšimus, turto prievartavimus ir kt.
Šio susivienijimo veiklai vadovavo H. Daktaras ir jo dešiniąja ranka laikomas Egidijus Abarius.
„Daktarų“ grupuotės nariai nuo 1993 m. iki 2000 m. pradžios, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, turėjo daug ginklų, sprogmenų ir šaudmenų – pistoletų, lygiavamzdžių pompinius šautuvų, pistoletų kulkosvaidžių, revolverių, medžioklinių šautuvų, rankinių granatų ir daugiau kaip 55 kg trotilo.
Grupuotės nariai rinkdavosi „Daktarų“ pamėgtame pramogų ir poilsio komplekse „Vilija“, pirtyje „Ubalda“, kur per pasitarimus buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, renkami 10 proc. nusikalstamu būdu įgytų lėšų į E. Abariaus laikomą ir tvarkomą bendrą pinigų fondą.
Šis fondas buvo skirtas pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (ryšio priemonių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos. Be to, taip pat buvo skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos, sprendžiami nesutarimai tarp Kauno mieste veikusių organizuotų nusikalstamų grupuočių bei nustatomi kontaktai su kitomis Lietuvos ir užsienio (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos) gaujomis.
Tie grupuotės nariai, kurie nenorėdavo dalytis pelnu ir konkuruodavo dėl įtakos sferos nusikalstamame versle, būdavo pašalinami.
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo H. Daktaro gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – anksčiau yra konstatavęs teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo Klaipėdos apygardos teismo buvo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų.
Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 m. gruodžio 24 d., tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį.
Čia Hena gyveno prisidengdamas kita pavarde ir planavo numirti, nors, kaip yra prisipažinęs, visada svajojo grįžti į Lietuvą.
„Jau važiuodamas į Bulgariją galvojau, kaip man grįžti namo. Aš negaliu be šeimos. Čia tas pats, kaip seną medį išrauk ir pasodink. Jeigu būčiau vienas, neturėjęs nei žmonos, nei vaikų, tai manęs niekas nebūtų suradę. Kitaip negalėjau, aš – šeimos žmogus. Negalėjau be jų – būdavo, vakare saulė leidžiasi, o aš sėdžiu ir žiūriu į Lietuvos pusę, net pėsčiomis galėčiau iki jos nueiti. Tai buvo didžiulė kančia. Jau geriau kalėjime – nors žinau, kad žmona atvažiuos, nei kad ten slapstytis kaip zuikiui. Būdavo, šunys suloja, akis pakeli ir galvoji: tuoj pariš. Taip tik širdį ir nervus nuo slapstymosi sugadinsi“, – išskirtiniame interviu DELFI yra sakęs H. Daktaras.
Antra dalis: