L. Gedvilaitė ir R. Ganusauskas teismo prašė solidariai iš H. Daktaro ir E. Abariaus priteisti po 500 tūkst. eurų neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, praneša teismas.
Ieškinyje L. Gedvilaitė nurodė, kad nužudžius jos vyrą Rimantą Ganusauską, buvo sugadintas jos gyvenimas. Dėl tėvo nužudymo labai išgyveno jos sūnus, puolė į depresiją.
Moteris ieškinyje nurodė, kad jai buvo padaryta dvasinė žala. Anot jos, sūnus neteko tėvo ir jo niekada neturės. Augti be tėvo jam buvo sudėtinga.
Teismas šį ieškinį tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu H. Daktaras ir E. Abarius yra pripažinti kaltais ir nuteisti dėl R. Ganusausko nužudymo.
Sprendime teismas pažymi, kad L. Gedvilaitė dėl jos vyro tyčinio nužudymo buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl turtinės ir moralinės žalos, bet jai nebuvo išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir jis skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtinti žemesnių instancijų teismų sprendimai.
„Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų padarinys, iš esmės preziumuojama, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai. R. Ganusausko nužudymo momentu ieškovė buvo jo žmona, o ieškovas – sūnus, todėl jiems turi būti priteista neturtinė žala“, - rašoma teismo sprendime.
Teismas taip pat pažymi, kad L. Gedvilaitė dėl vyro mirties tapo našle, neteko šeimos maitintojo. Sūnui tuo metu buvo aštuoni mėnesiai, todėl ji nedirbo, patyrė materialinį nepriteklių, viena augino vaiką.
Priimant sprendimą taip pat buvo atsižvelgta į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Iš H. Daktaro ir E. Abariaus anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje jau yra priteista neturtinė žala R. Ganusausko dukrai iš pirmos santuokos.
H. Daktarui ir E. Abariui taip pat priteistos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovams jie turės atlyginti po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų, o valstybei - po 1 215 eurų. Teismo nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.