„A. Velijevas pasakė, jog reikia padegti mikroautobusą, bet kad nekiltų įtarimų, prašė uždegti kitą, šalia stovėjusią mašiną“, – trečiadienį Vilniaus apygardos teisme pareiškė šiuo metu valstybės saugomas liudytojas Romanas Joda.
Šis liudytojas policijos pareigūnams vienoje garsiausių pastarojo meto bylų padėjo atskleisti ne dešimtis įvairių nusikaltimų – vadinamosios „Mokesčių inspekcijos“ gaujos byloje kaltinimai yra pateikti net 29 asmenims.
Keletą metų Vilniuje ir jo apylinkėse veikusios gerai organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami nusikalstamo susivienijimo organizavimu, turto prievartavimu, vagystėmis, plėšimais, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, sukčiavimu.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad grupuotei vadovavo vilnietis Ričardas Simonaitis – valstybės saugomas liudytojas pareigūnams nurodė, kad jis privalėjo žinoti apie visus grupuotės narių planuojamus daryti ar jau padarytus nusikaltimus.
Šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas R. Simonaitis teisme neslėpė, kad pažinojo ir A. Velijevą, tačiau su juo artimai nebendravo. Kad pažįsta grupuotės vadeivą, neslėpė ir A. Velijevas – į teismo salę atėjęs dainininkės sutuoktinis pasisveikino su areštuotais grupuotės nariais.
Už padegimą sumokėjo 500 Lt
Populiarios atlikėjos I. Martinkėnaitės sutuoktiniui kaltinimai yra pateikti ne tik dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę, kai buvo užsakyta iš vieno garažo pavogti brangius muzikos instrumentus (tiesa, pavogta buvo tik vos 300 Lt kainavusi meškerė), bet ir dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Pareigūnai išsiaiškino, kad būtent A. Velijevas užsakė padegti autoserviso aikštelėje stovėjusį mikroautobusą – kilusio gaisro metu sudegė net aštuonios transporto priemonės. Dėl to kai kurie automobilių savininkai byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kai kuriems jų žalą atlygino draudimo bendrovės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2009-ųjų birželio 11-osios paryčiais prie Vilniaus esančiose Buivydiškese, autoserviso „Auksinis vairas“ aikštelėje buvo padegtas vienas automobilis – įsplieskusi liepsna sunaikino net aštuonias transporto priemones.
Aikštelėje įrengtas vaizdo kameras peržiūrėję pareigūnai pamatė, kaip į ją įbėgo du vyrai ir degiu skysčiu apipylė prie mikroautobuso stovėjusį automobilį, šiek tiek skysčio jie užpylė ir šalia stovėjusio mikroautobuso – taip buvo siekiama, kad užsidegtų ne viena transporto priemonė.
Padegimo versiją tyrusiems pareigūnams atskleisti nusikaltimą pavyko ne iš karto – tik tuomet, kai apie sulaikytos „Mokesčių inspekcijos“ padarytus nusikaltimus ėmė kalbėti valstybės apsaugą gavęs R. Joda.
Jis neslėpė, kad būtent A. Velijevas užsakė padegimą. „Už tai jis man sumokėjo 500 Lt, dar didesnį atlygį žadėjo po atlikto darbo, tačiau daugiau pinigų taip ir nedavė“, – sakė R. Joda.
Pažado neįvykdė – daugiau pinigų nedavė
Liudytojas teigė, kartą jam paskambinęs A. Velijevas pasiūlė susitikti sostinės Viršuliškių mikrorajone. „Jis teigė, kad reikia padegti aikštelėje stovintį mikroautobusą – jis yra apdraustas, po gaisro draudimo bendrovė atlygins žalą, todėl už darbą bus papildomai sumokėta“, – kalbėjo R. Joda.
Į teismą kaukėtų pareigūnų atlydėtas vyras tikino, kad tą pačią dieną A. Velijevas savo automobiliu jį nuvežė į Buivydiškes ir parodė aikštelę bei joje stovėjusį mikroautobusą, kurį reikėjo padegti.
„Benzinui A. Velijevas davė 500 Lt“, – sakė jis.
Liudytojas teigė, kad į pagalbą pasitelkė savo draugą Viačeslavą Baranovskį – už darbą pažadėjo atsilyginti, bet kadangi A. Velijevas pinigų daugiau nedavė, jam taip ir nieko nesumokėjo.
„A. Velijevas sakė, kad padegtume ne tą mikroautobusą, o kitą, šalia esančią mašiną – norėjo, jog niekam nekiltų įtarimas“, – teisme tvirtino R. Joda.
Jo teigimu, po gaisro iš A. Velijevo sužinojo, kad daugiau pinigų negaus, nes peržiūrėjęs automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos vaizdo kameros įrašus pamatė, jog jie skubėdami padarė kažkokių klaidų.
„Apie tai buvau papasakojęs R. Simonaičiui – jis turėjo žinoti apie visus nusikaltimus“, – sakė liudytojas.
Kad dalyvavo padegant automobilius, neslėpė ir V. Baranovskis, tačiau jis tikino, jog nežinojo, kas užsakė padegimą.
Policijos neįsileido į namus – grasino panaudoti pjūklą
„Šio nusikaltimo tikrai nepadariau“, – teisme pareiškė A. Velijevas, pažymėjęs, jog net nežinojo, nei kur yra „Auksinio vairo“ autoservisas, nei turėjo kokį nors motyvą užsakyti padegimą.
Tiesa, I. Martinkėnaitės sutuoktinis įtikinamai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu net kelis kartus iš dalies buvo pripažinęs jam pareikštus įtarimus. Savo kaltės jis neneigė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
„Supratau, nekaltas“, – išklausiusi A. Velijevo pasisakymo, konstatavo bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja Laureta Ulbienė.
„Mano motina yra serganti, jai 80 metų, man tada reikėjo kuo skubiau išeiti į laisvę, todėl prisipažinau“, – teisinosi A. Velijevas.
Jis teigė, kad į namus atlikti kratos atvykę pareigūnai grasino pjūklu išpjauti duris, jeigu šis jų taip ir neatidarys.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Velijevas pasakojo, kad gaisro autoserviso aikštelėje metu dirbo bendrovėje „Orgreitos transportas“, ji konkuravo su bendrove „Orgreita“, todėl norėdamas pakenkti savo konkurentams ir sumąstė, jog reikia padegti šiai bendrovei priklausantį mikroautobusą. Jis tuo metu buvo laikomas „Auksinio vairo“ aikštelėje.
Dainininkės sutuoktinis taip pat neslėpė, kad „juodąjį darbą“ už atlygį sutiko atlikti R. Joda.
„Jam parodžiau autoservisą, kuriame reikėjo padegti mikroautobusą“, – A. Velijevas tikino, kad nesiekė, jog sudegtų kuo daugiau aikštelėje stovėjusių automobilių.
Vyrą užstojo I. Martinkėnaitė
Dainininkės I. Martinkėnaitės vyras A. Velijevas reikalų su teisėsauga turėjo ir anksčiau: 2006-aisiais jis nuteistas dėl savavaldžiavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Už šiuos nusikaltimus jam buvo skirta pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmė.
Šioje byloje paaiškėjo, kad 2003-iųjų gegužę A. Velijevas su savo bendrais vienoje kavinėje grasino mobiliaisiais telefonais prekiavusiam verslininkui – esą jeigu šis skubiai negrąžins 9 tūkst. Lt skolos, prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas. Kadangi finansinių sunkumų turėjęs verslininkas pinigų negrąžino, jis buvo nuvežtas į mišką – reikalaudami pinigų nusikaltėliai verslininką spardė bei daužė lazdomis.
„A. Velijevas mane mušė lazda į įvairias kūno vietas, o daugiausia – į koją, stengdamasis ją sulaužyti“, – pareigūnams sakė nukentėjusysis. Pasak jo, nusikaltėliai iš jo pagrobė automobilį BMW ir mobilųjį telefoną, o jį visą kruviną parvežė iki namų ir paleido.
A. Velijevas viso proceso metu neigė savo kaltę ir aiškino, jog tuo metu, kai verslininkas buvo nuvežtas į mišką, jis su savo vaiku ir drauge I. Martinkėnaite ilsėjosi Palangoje. Tačiau ši versija buvo paneigta telefoninių pokalbių išklotine.
Ketino pagrobti ir nužudyti verslininką
Šiuo metu teisme nagrinėjamoje R. Simonaičio grupuotės byloje bene garsiausias kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikaltimas – prabanga garsėjančio Vilniaus verslininko, pramogų centrą „Belmontas“ valdančio Anupro Mišeikio pagrobimas. Įtariama, kad kaltinamieji planavo iš jo „išsunkti“ viską, kas įmanoma, o paskui – nužudyti.
Gaujos nariai verslininką ilgai stebėjo, o kai planavo jį pagrobti, buvo sulaikyti. Likus maždaug pusvalandžiui į gaujos sulaikymo operacijos, pareigūnai A. Mišeikį atsivežė į policijos komisariatą. Čia verslininkui buvo pranešta, kokio likimo jis ką tik išvengė.
Pareigūnai šią gaują įvardija kaip senos „Udavų“ („Smauglių“) grupuotės atšaką.
Tyrimo metu sostinės pareigūnai atliko daug kratų, per kurias pas sulaikytuosius rado radijo ryšio priemonių, policijos uniformą, specialiąsias priemones, narkotinių medžiagų, grynųjų pinigų, 6 įvairių modelių pistoletus, nupjautavamzdį šautuvą, du medžioklinius šautuvus, didelį kiekį šaudmenų, apie 12 kg trotilo ir 5 kovines granatas. Dalis ginklų buvo anksčiau pavogti.
Tyrimas buvo atliekamas dėl 112 dviejų nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikalstamų veikų.