Kauno apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti minėtą nutarimą motyvavo tuo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidė pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, skatintas penkis kartus, savo elgesį koreguoja pozityvia linkme, tačiau taip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, praneša Kauno apygardos teismas.
Be to, nors šiuo metu nuteistasis teigia, jog supranta, kad jo veiksmai turi daug platesnes pasekmes nei tiesioginis poveikis pagrindinei aukai (P. Dimša nuteistas už tai, kad vairuodamas girtas mirtinai partrenkė dviratininką) ir prisiima atsakomybę už savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas tokią nuteistojo poziciją vertina tik kaip siekį būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos.
Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus.
Be to, teismas įvertinto ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs tik nedidelę laisvės atėmimo bausmės dalį, dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju teismas taip pat įvertino ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę.
Nuteistasis P. Dimša šią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Jis prašė panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką įvertino kaip abejotiną, ir sutiko su išvada, jog minėtos aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, nerodo jo sąmoningumo ir noro jo prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus.
Kolegija taip pat pažymėjo, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas. Įvertinusi aptartų duomenų visumą, teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo P. Dimšos pažangos veiksnių, leidžiančių pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Atsižvelgęs į visas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį paliko galioti, o P. Dimšos skundą atmetė.
P. Dimša buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendžiu ir 6 metų laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu patirtų nuo sužalojimų mirė žmogus).