Vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių laikomo S. Gaidjurgio prašymą pirmadienį išnagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Pakeisti įkalinimo sąlygas iki gyvos galvos nuteistiesiems galima, kai jie kalėjime praleidžia ne mažiau kaip 10 metų.
Tiek laiko itin pavojingu recidyvistu pripažintas S. Gaidjurgis jau yra praleidęs Lukiškėse, todėl jis prašo taikyti įstatyme numatytą lengvatą ir leisti kalėti Pravieniškių pataisos namuose – čia griežčiausia bausme nuteisti kaliniai gali ir išeiti pasivaikščioti į įkalinimo įstaigos teritoriją, ir bendrauti su kitais nuteistaisiais.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikime teismui nurodyta, kad S. Gaidjurgis jau atliko 10 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis neturi galiojančių nuobaudų.
Tačiau S. Gaidjurgiui dar per anksti pagerinti kalinimo sąlygas, mano teisėja Aldona Tumelionytė. Pasak teismo, S. Gaidjurgis yra nesavikritiškas savo elgesiui bei pasaulėjautai, tai teismui leidžia teigti, kad nuteistasis iš tiesų pasikeitė.
Be to, teisėja pabrėžė, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra itin sunkūs, sukėlę sunkias neatitaisomas neigiamas pasekmes.
Kadangi S. Gaidjurgio prašymas buvo atmestas, pakeisti įkalinimo vietą nuteistasis dar kartą kreiptis į teismą galės po pusės metų.
S. Gaidjurgis ir jo vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai yra nuteisti už keliolikos asmenų nužudymus, gyvenamųjų ir poilsio namų, kitokių patalpų, laivo „Meridianas“ Klaipėdoje, Šiaulių ir Kauno policijos komisariatų, automobilių aikštelių sprogdinimus, neteisėtą ginklų laikymus ir pan.
S. Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, jos vadeiva ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų drabužius ir išvaizdą, pavyzdžiui, augintų ūsus, taip pat buvo naudojamasi suklastotais asmens dokumentais.
DELFI primena, kad kai kuriuose nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio „tulpinių“ grupuotės nariai.
S. Gaidjurgio bylą tyrusių pareigūnų teigimu, grupuotėje tvyrojo baimės atmosfera – vadeiva siekė, kad kiekvienas jo įsakymas būtų besąlygiškai vykdomas. Vienas gaujos narių netgi nepalaikė jokių ryšių su artimaisiais, draugais, baimindamasis, kad nebūtų išžudyta jo šeima ir draugai, jei jis taptų neparankiu S. Gaidjurgiui.
Manoma, kad S. Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos buvo žiauriai kankinamos įkaitintais žarstekliais, smaugiamos virvėmis.
Gaujos nariai pareigūnams yra pasakoję, kad lyderis didžiavosi nužudytų žmonių skaičiumi, nepasitikėjo niekuo – praėjus kuriam laikui nuo žmogžudystės įvykdymo ir aukos kūno užkasimo, S. Gaidjurgis pats atkasdavo palaidojimo vietą ir auką perlaidodavo kitur.
Nuo 1993 iki 1999 metų S. Gaidjurgis sugebėjo būti „nematomas“ - nebuvo sulaikytas nei prevencinio sulaikymo tvarka, nei procesine, o operatyvinės tarnybos neturėjo kitos jo fotonuotraukos nei 1993 metais pateiktos su prašymu išduoti pasą. Manoma, kad jis sugebėjo manipuliuoti pareigūnais ir žiniasklaida.
S. Gaidjurgis buvo sulaikytas 2002-ųjų rugsėjį, kartu su juo už grotų pakliuvo jo asmens sargybinis R. Šadeikis ir gaujos narys A.Damkus. Praėjus 7 dienoms po sulaikymo, R. Šadeikis pradėjo duoti parodymus pareigūnams, vėliau prabilo ir kiti gaujos nariai. Apie kai kuriuos nusikaltimus, nužudytųjų kūnų palaidojimo vietą pareigūnams buvo papasakojęs Panevėžio „tulpinių“ gaujos narys V. Baltušis.