Vilniaus miesto apylinkės teismas jau antrą kartą gavo šiemet 70 metų jubiliejaus sulauksiančio K. Jonaičio prašymą išskirti su laisvėje gyvenančia sutuoktine.
Kodėl dėl trijų merginų nužudymo iki gyvos galvos nuteistas šaltakraujis maniakas nusprendė išsiskirti su sutuoktine, iš teismui pateikto prašymo taip ir liko neaišku. Gali būti, kad K. Jonaitis įsižeidė, jog sutuoktinė jo nelanko kalėjime – bent anksčiau jis teismuose skųsdavosi, kad dėl įvairių skundų rašymo jam buvo uždrausta susitikti su žmona.
K. Jonaičio prašymą išskirti su sutuoktine gavęs teismas kol kas jo nepatenkino – kadangi nuteistasis jį parašė laisva forma, be to, jo ranka rašytas pareiškimas yra sunkiai įskaitomas, teisėja Vita Valeckaitė nusprendė jį grąžinti.
Tokią nutartį teismas priėmė taip ir nesulaukęs, kol K. Jonaitis ištaisys klaidas – jam buvo pasiūlyta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
„Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę, turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą“, – teismas pažymėjo, kad paskirtas advokatas parengs reikalingus dokumentus ir atstovaus K. Jonaičio interesams teisme ar sprendžiant ginčą ne teismo būdu.
Teisėjai leido susitikti su žmona nematant prižiūrėtojams
K. Jonaitis kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, čia jis yra praleidęs jau daugiau kaip 10 metų. Nuteistasis yra gerai žinomas įkalinimo įstaigos administracijai, nes dažnai rašo skundus Kalėjimų departamentui ir teismui dėl kalinimo esą nežmoniškomis sąlygomis.
„Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija iš manęs tyčiojasi, siekia mane psichologiškai sugniuždyti, nevykdo savo pareigų“, – apie kerštą dėl rašomų skundų teismams ir Kalėjimų departamentui anksčiau teisme yra aiškinęs K. Jonaitis.
Griežčiausia bausme nuteistas K. Jonaitis šiandien tik vežamas į teismus turi vienintelę galimybę pamatyti besikeičiantį Vilnių. Pareigūnai juokauja, kad kai kurie nuteistieji būtent dėl to ir skundžiasi teismui – esą tai vienintelė galimybė bent trumpam ištrūkti iš kalėjimo vienutės.
Per metus po keletą skundų dėl esą neteisėtų įkalinimo įstaigos veiksmų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parašantis K. Jonaitis pageidauja dalyvauti teismo posėdžiuose ir išsakyti savo poziciją. Kad į teismą būtų pristatytas pakelių maniakas, pageidauja ir patys teisėjai – nuteistasis skundus rašo ranka, todėl bylas nagrinėjantiems Temidės tarnams ne viską pavyksta įskaityti jo raštą. Į kai kuriuos posėdžius anksčiau atvykdavo ir K. Jonaičio žmona.
Tiesa, į sprendimų, kurie K. Jonaičiui dažniausiai būna nepalankūs, paskelbimus nuteistasis iš Lukiškių kalėjimo nepristatomas – taip taupomos valstybės lėšos.
Teismas iš dalies buvo patenkinęs K. Jonaičio skundą – jis siekė, kad būtų panaikintas kalėjimo direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo uždrausta nuteistajam pasimatyti su žmona nedalyvaujant įkalinimo įstaigos atstovui. Teismas konstatavo, kad tokią teisę nuteistasis turi.
Prižiūrėtojui vos neišdūrė akies
K. Jonaitis taip pat teismams skundžėsi, kad pareigūnai jį esą be pagrindo uždaro į laikino sulaikymo kamerą, atsisako išsiųsti skundus įvairioms instancijoms. Pakelių maniakas įsitikinęs, kad pareigūnai jo skundų įkalinimo įstaigos vadovybei net neregistruoja ir taip esą siekia išvengti atsakomybės už netinkamą tarnybinių pareigų atlikimą.
Pakelių maniakas prieš keletą metų buvo įtrauktas į linkusių užpulti pareigūnus įskaitą, nes nuvestas pas stomatologą užsipuolė prižiūrėtojus. Kai šie jį sutramdė, nuteistajam buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimą.
Gavęs rašiklį kalinys bandė vienam prižiūrėtojui durti į krūtinę, o kitam – spyrė koja. Įkalinimo įstaigos darbuotojai buvo priversti panaudoti specialiąsias priemones – nuteistajam sudavė gumine lazda ir uždėjo antrankius.
Į kamerą nuvestas K. Jonaitis parašė skundą kalėjimo direktoriui – esą jį prižiūrėtojai „žiauriai“ sumušė. Nuteistojo skundas buvo pripažintas nepagrįstu, todėl kalinys skundėsi ir Kalėjimų departamentui. Ir vėl neigiamo atsakymo sulaukęs pakelių maniakas kreipėsi į teismą.
Teisme K. Jonaitis aiškino, kad keršydami už įvairius skundus pareigūnai jam „fabrikuoja“ bylas, tačiau šių teiginių negalėjo patvirtinti. Taip pat jis negalėjo pagrįsti, kodėl jam buvo padaryta neturtinė žala – iš valstybės kalinys prašė priteisti beveik 42 tūkst. Lt.
K. Jonaitis teisme iš pareigūnų siekė prisiteisti ir 120 Lt už esą prižiūrėtojų sudaužytą laikrodį „Vostok automatic”.
Prižiūrėtojus pakelių maniakas užsipuola ne pirmą kartą – prieš tai jis vienam pareigūnui rašikliu bandė išdurti akį.
„Gerbiamas teisėjau, po prižiūrėtojų vykdomų represijų esu priverstas vartoti vaistus nuo galvos skausmo, – viename teismo posėdyje yra sakęs maniakas. – Mano galvoje dabar ūžia kaip bičių avilyje, dažnai jaučiu adatų dūrius“.
Automobilius tranzuojančias merginas išžagindavo ir nužudydavo
Pakelių maniaku pramintas K. Jonaitis buvo sulaikytas 2001 metais. Paaiškėjo, kad vienoje sostinės bendrovių vairuotoju įsidarbinęs vyras sustodavo prie pakeleivingas mašinas stabdančių merginų.
2001 metų balandžio 21 dieną miške netoli Elektrėnų rasta žiauriai nužudyta 25 metų Vievio gyventoja Eglė V. Maždaug po mėnesio netoli kelio Vilnius–Kaunas aptiktas dingusios jonaviškės dvidešimtmetės Jurgitos Š. lavonas. Vėliau tose pačiose apylinkėse rastas 20 metų Gerdos Š. lavonas.
Teismas yra nustatęs, kad jaunas merginas K. Jonaitis sumušdavo, apsvaigindavo smūgiais į galvą ir išžagindavo. Kai kurios aukos prievartavimo metu jau buvo praradusios sąmonę. Vienai merginai buvo suduota kirvio pentimi į galvą.
Nuo kelyje Vilnius–Kaunas siautėjusio maniako pavyko išsigelbėti tik vienai merginai. K. Jonaitis yra teigęs, kad merginos sutikdavo su juo mylėtis savo noru, tačiau vėliau jį šantažuodavo, reikalaudamos pinigų.
Pareigūnai neatmeta versijos, kad K. Jonaitis galėjo nužudyti ir dar vieną merginą, tačiau jos kūnas nėra rastas, todėl kaltinimas dėl šio nusikaltimo vyriškiui nebuvo pareikštas.
Kartu su K. Jonaičiu į teisiamųjų suolą sėdo ir jo žmona, kaltinta vogtų daiktų įsigijimo. Jonaičių namuose buvo rasta nužudytų merginų rankinių, lūpų dažų, veidrodėlių.
Teisėjas įgavo šaltakraujo žudiko pasitikėjimą
K. Jonaitis už nužudymą kartą jau buvo teistas 1986 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu K. Jonaitis už Algimanto P. nužudymą buvo nuteistas kalėti 15 metų, tačiau 1997 metais prezidento vadovaujama Malonės komisija patenkino neigiamai charakterizuoto nuteistojo už nužudymą prašymą, ir jis pirma laiko išėjo į laisvę.
Apie K. Jonaičio gyvenimo vingius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis yra parašęs knygą „Lizdų ardytojas“. P. Borkovskis yra tyręs ankstesnį nusikaltimą, todėl buvo įgavęs šaltakraujo žudiko pasitikėjimą.
Tiriant pakelių maniako nusikaltimus teisėjas ne kartą aplankė K. Jonaitį, kuris jam ir papasakojo apie merginų žudynes.