Išaiškėjo per atostogas
R. Neverauskienė kaltinta tuo, jog pasisavino didelės vertės svetimą turtą – 223 tūkst. eurų. Šioje baudžiamojoje byloje yra net 43 nukentėjusieji, kurie prarado savo pinigus. Dauguma jų – garbaus amžiaus.
R. Neverauskienė svetimus indėlius savinosi, kai dirbo Kretingos kredito unijos Salantų filialo kasininke. Nustatyta, kad ji klastodavo dokumentus – padirbdavo kasos operacijų kvitus, kuriuos pateikdavo Kretingos kredito unijai, taip įrodydama, jog žmonės atsiėmė indėlius. O pinigus pasiimdavo pati R. Neverauskienė, indėlininkai nė neįtarė, kad jų pinigų kredito unijos sąskaitoje nebėra.
Nustatyta, kad indėlininkų pinigus ji savinosi ilgiau nei ketverius metus – nuo 2008 metų gegužės iki 2012 metų birželio. Ji taip pat pasisavino ir dalį Kretingos kredito unijos pinigų – iš seifo pasiėmė 22 tūkst. litų. Kasininkė aferos paaiškėjo tada, kai ji atostogavo.
Viena iš indėlininkų atėjo į Kretingos kredito uniją pasiimti pinigų, o tada paaiškėjo, kad jų jos sąskaitoje nėra. Tuomet Kretingos kredito unijos vadovai pradėjo domėtis, kas vyksta, paaiškėjo, jog tokių atvejų, kai nėra indėlininkų pinigų yra ne vienas, todėl ir kreiptąsi į teisėsaugą.
Kretingos kredito unija daliai nukentėjusiųjų atlygino padarytą žalą – 180 tūkst eurų. Todėl tokį civilinį ieškinį byloje ji pareiškė R. Neverauskienei.
Tačiau valstybės kaltinimą palaikanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti 362 kasos operacijų kvitai, žmonių klausta, ar jų parašai ant šių dokumentų yra tikri. Išaiškinta, kad kasos operacijų kvitai ir parašai ant jų buvo suklastoti, tai patvirtino ir rašysenos ekspertai. Todėl keliolika žmonų pareiškė atskirus civilinis ieškinius ir iš R. Neverauskienės siekia prisiteisti dar apie 43 tūkst. eurų, nes šios žalos Kretingos kredito unija neatlygino. Kai kurie atskirus civilinius ieškinius pateikę nukentėjusieji yra praradę po kelis šimtus eurų, kiti netekę nuo 4 iki 12 tūkst. eurų.
Nukentėjusiesiems negrąžino nė euro
45 metų R. Neverauskienė savo kaltę teisme pripažino visiškai, todėl byla buvo nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tačiau prokurorė savo baigiamojoje kalboje pabrėžė, jog tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, nėra lengvinanti aplinkybė.
„Nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų atsiprašiusi nukentėjusių asmenų, bent iš dalies atlyginusi žalą, o juk kalbame apie itin garbaus amžiaus žmones, kuriems pinigų reikia dabar, tai galbūt buvo viso jų gyvenimo santaupos, kurias jie sukaupė gydymuisi, pragyvenimui. Todėl nemanau, kad kaltinamosios prisipažinimas yra nuoširdus ir tai gali būti lengvinanti aplinkybė“, – teigė prokurorė V. Skalauskienė.
Sunkinančia aplinkybe ji įvardijo tai, kad nuo R. Neverauskienės veiksmų nukentėjo garbaus amžiaus žmonės, kai kurie jų buvo bejėgiškos būklės, visi jie patyrė psichologinį stresą, todėl jų būklė dar labiau pablogėjo. Keli indėlius praradę žmonės teismo sprendimo nebesulaukė – jie mirė.
Prokurorė teismo prašė R. Neverauskienę nuteisti realia laisvės atėmimo bausme. Numatyta, jog už didelės vertės turto pasisavinimą gresianti bausmė yra iki 10 metų nelaisvės. Prokurorė prašė skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę, bet ją reikia mažinti trečdaliu, nes kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę. Todėl galutinė bausmė, kurios prokurorė paprašė R. Neverauskienei, buvo 4 metai nelaisvės pataisos namuose ir visiškai atlyginti padarytą žalą – 223 tūkst. eurų.
Trukdė tyrimui
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Remigijus Preikšaitis, nagrinėjęs šią bylą, trečiadienė paskelbė nuosprendį. R. Neverauskienei skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bet kadangi moteris pripažino savo kaltę, bausmė sumažinta trečdaliu. Galutinė bausmė –treji metai pataisos namuose.
Be to, teismas konstatavo, jog visi civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, todėl R. Neverauskienė privalės atlyginti padarytą turtinę žalą – apie 223 tūkst. eurų.
Teismas paliko galioti areštą jos turtui – namui ir žemės sklypui, kol nebus padegti civiliniai ieškiniai.
R. Preikšaitis paaiškino ir motyvus, kodėl moteriai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmę, atkreiptas dėmesys į tai, kad visuomenės vertybėms prieštaraujančios moters nuostatos formavosi dar iki nusikalstamo poelgio ir jos veiksmai buvo tokio gyvenimo būdo padarinys. Teismas nurodė, kad moteris, tęsdama nusikaltimą, savindavosi vis didesnes pinigų sumas, pavyzdžiui, 2008 metais pagrobė apie 3 tūkst. eurų, o 2012 m. – daugiau kaip 30 tūkst. eurų.
Nors R. Neverauskienė galėjo pasisavintus pinigus grąžinti, nes turėjo savo nekilnojamojo turto, tačiau ir toliau vogė.
Atsižvelgta ir į tai, kad dėl nuteistosios veiksmų ikiteisminis tyrimas užtruko. Nuteistoji nepateikė turėtų duomenų apie tikslias pagrobtų pinigų sumas, ginčijo jų dydį. Todėl tyrėjams reikėjo kruopščiai tikrinti įvairius kasos dokumentus, lyginti asmenų parašus ir telktis specialistus, kad šie išsiaiškintų, kas iš tiesų pasirašė finansiniuose dokumentuose.
Konstatuota ir tai, kad per ketverius metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas, R. Neverauskienė dirbo ir turėjo pajamų, tačiau ji nukentėjusiesiems neatlygino net mažos dalies padarytos žalos, su pastaraisiais nesusitarė dėl nuostolių kompensavimo. Nukentėjusiųjų ji atsiprašė tik teismo posėdyje, kai jai buvo suteiktas paskutinis žodis.
Teismas pažymėjo, kad dėl finansininkės nusikalstamų veiksmų nukentėjo 43 garbingo amžiaus asmenys, kurie patikėjo savo pinigines santaupas kredito unijai ir vylėsi, jog jų lėšos yra saugios.
Pasak teismo, dėl visų šių aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Skirta trejų metų reali laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijos už padarytus nusikaltimus vidurkis, nes teismas konstatavo, jog kaltinamosios prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė.
Slėpė veidą
Nuosprendį R. Neverauskienė per 20 dienų gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui. „Neturiu, ką komentuoti. Nežinau, ar skųsiu nuosprendį“, – teisme nekalbi buvo R. Neverauskienė, kuri nuolat slėpė savo veidą.
R. Neverauskienė gynėjas savo baigiamojoje kalboje teigė, kad jo ginamoji pinigus savinosi todėl, kad jos šeimos finansinė padėtis tuo metu buvo sudėtinga, vyras mažai uždirbdavo, reikėjo išlaikyti šeimą.
Pati R. Neverauskienė per apklausas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog už indėlininkų pinigus gerino buitį, remontavo namą, atostogavo užsienyje, pinigų skyrė ir vaikų drabužiams, išsilavinimui.