Vien per pusę vasaros šiemet kilo 140 gaisrų, bendrai apėmusių 54,35 ha plotą, rašoma pranešime spaudai.
Valstybinės miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialisto Dainiaus Adžgausko teigimu, didžioji miško gaisrų dalis kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio. Tai reiškia, kad daugelio miško gaisrų galima išvengti laikantis saugaus elgesio su ugnimi taisyklių.
Dažniausiai gaisrus sukelia žmonės
Anot D. Adžgausko, dažniausia miško gaisrų priežastis – palikti be priežiūros ar ne vietoje kūrenami laužai, netinkamai naudojamos kepsninės ar numestos nuorūkos. Įplieksti ugnį gali ir numesta stiklo šukė, nors tokie atvejai, specialisto teigimu, yra reti.
„Šalyje vyraujant sausiems orams ir esant dideliam miškų gaisringumui, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai – laužus ar kepsnines kurti tik tam specialiai įrengtose ir pažymėtose laužavietėse, jų nei akimirkai nepalikti be priežiūros. Baigus stovyklauti laužavietes būtina pilnai užgesinti, jokiais būdais jose nepalikti rusenančių anglių. Taip pat svarbu nemėtyti cigarečių nuorūkų, atsakingai naudoti bet kokius ugnies šaltinius“, – sako D. Adžgauskas.
Specialisto teigimu, retesniais atvejais gaisrai kyla ne dėl žmonių kaltės, o dėl žaibo iškrovos, didelės kaitros ir sausros, elektros linijų laidų kibirkščiavimo.
D. Adžgausko teigimu, esant sausiems orams ugniai įsiplieksti užtenka ir nedidelės kibirkšties. Dėl vėjo ugnis gali sparčiai išplisti. Anot Valstybinės miškų urėdijos atstovo, Lietuvoje žemutiniai miško gaisrai paprastai plinta iki 0,2 km/h greičiu. Viršūniniai miško gaisrai gali plisti iki 10 km/h greičiu, o ugnies šuolių medžių viršūnėse metu trumpam pasiekti ir 15-25 km/h greitį.
Žalų skaičius didėja
Pasak draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, sukėlus miško gaisrą gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri neretai siekia šimtus ar net tūkstančius eurų. Dėl gaisrų sunaikinama daug medienos, niokojamos ekosistemos, žūsta augalai ir gyvūnai. Gaisrui išplitus grėsmė gali kilti ir žmonių turtui. Dėl to, draudimo eksperto teigimu, su ugnimi miškuose ar šalia jų būtina elgtis itin atsargiai.
Draudimo kompanijos duomenimis, yginant pirmus šešis šių metų mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius padidėjo 11 proc., o dėl jų padaryta žala žmonių turtui išaugo kone dvigubai ir siekia daugiau nei 1,1 mln. eurų.
„Šią vasarą buvo didelių gaisrų, jie kilo dėl netvarkingos elektros instaliacijos, nesaugiai paliktų pelenų šašlykinėje, numestos nuorūkos ir daugybės kitų priežasčių. Tai parodo, kad su ugnimi turime būti itin atidūs, nes net mažiausias neatsargus mūsų žingsnis vėliau gali turėti milžiniškų ir labai brangiai atsieinančių pasekmių. Kieme, sodyboje ar šalia miško, rekomenduojama nepalikti netvarkingos laužavietės, neužgesintų pelenų šašlykinėje, nemėtyti nuorūkų ir imtis visų saugumo priemonių“, – sako G. Matiukas.
Prieš lankantis miškuose, juose stovyklaujant ir poilsiaujant draudimo ekspertas taip pat pataria pasitikrinti Lietuvos hidromteorologijos tarnybos skelbiamą informaciją apie miškų gaisringumą skirtingose Lietuvos teritorijose. Ji rodo, kad artimiausiomis dienomis vyraus trečios, vietomis ketvirtos, kai kur ir penktos klasės miškų gaisringumas. Aukščiausio – penkto – lygio miškų gaisringumas šiuo metu fiksuojamas Ukmergės savivaldybėje. Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos hidromteorologijos tarnybos interneto svetainėje.