Užgrius baisūs prisiminimai
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ redakcijoje apsilankė buvusi Ernesto ir Monikos (vardai pakeisti) globėja Virginija Kutkienė bei vaikus jai prižiūrėti padėdavusi kaimynė Sigita Beliajeva.
V. Kutkienė neslėpė, kad apsilankymo priežastis – keistas vaikų teisių apsaugos specialistų sprendimas dėl tolesnio Monikos likimo.
„Kai sužinojau, iš pradžių net negalėjau patikėti. Pasirodo, iš mūsų paimta mergaitė apgyvendinta tuose pačiuose vaikų namuose, kur ne per seniausiai buvo išprievartauta. Negana, kad mes buvome apjuodinti kaip monstrai, dar ir vaikai toliau traumuojami“, – sielojosi V. Kutkienė.
Ji pasakojo, kad praėjusių metų pavasarį kaip globėja atstovavo Monikos interesams Klaipėdos apygardos teisme vykusiame baudžiamosios bylos nagrinėjime. Buvo teisiamas septyniolikmetis, tų pačių vaikų globos namų gyventojas, 2015 metais išprievartavęs Moniką.
„Labai skaudu apie tai kalbėti, bet negaliu tylėti. Nesuprantu, kaip galima mergaitę grąžinti ten, kur ją užgrius kraupūs prisiminimai“, – stebėjosi V. Kutkienė.
Pranešimas iš mokyklos
Globojami vaikai iš 43 metų V. Kutkienės ir jos sutuoktinio namų buvo paimti vasario 2 dieną. Toks sprendimas priimtas po to, kai vasario 1 dieną Vaiko teisių apsaugos skyrius Raseiniuose gavo pranešimą iš Raseinių specialiosios mokyklos, kur mokosi Ernestas ir Monika.
Spaudoje cituota šios ugdymo įstaigos vadovė pasakojo, kad mokytoja pastebėjusi ant berniuko kūno sumušimo žymių. Mokinys tvirtino, kad ir jo sesutė yra nukentėjusi nuo globėjų.
Pabendravusioms su mergaite vaikų teisių sergėtojoms kilo įtarimų, kad ir ji galėjo patirti smurtą.
Vaikai skubiai buvo paimti iš globėjų, nuvežti medikams, kitą dieną apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjos. Paskui išvežti į Šilutės rajono Saugų vaikų globos namus, kur Monika prieš kurį laiką patyrė vieną didžiausių sukrėtimų, kokie tik gali tekti vaikui.
Gėluvos gyventojai Kutkai neteko teisių bendrauti su savo buvusiais globotiniais.
V. Kutkienė sakė, kad apie Monikos apgyvendinimą namuose, kur ją buvo ištikusi nelaimė, atsitiktinai sužinojo iš vienos globos namų darbuotojos.
Jaučiasi apipilta purvu
V. Kutkienė tvirtino įsitikinusi, kad tapo įkaite situacijos, kai po skandalo Kėdainiuose, kur buvo mirtinai sumuštas vaikas, vaiko teisių sergėtojai ėmė demonstruoti uolumą.
„Mes su vyru net buvome sulaikyti pareigūnų. Jie ir pasakė, kad mums nepasisekė, nes pataikėme ant „Kėdainių bangos“. Visi dabar nori pasirodyti, kaip gerai dirba. Mes buvome pavaizduoti kaip smurtautojai. Kas mus pažįsta, tuo netiki. Esame užauginę ir išleidę į gyvenimą tris savo vaikus ir du globotinius. Ir štai staiga tapome smurtautojas“, – apgailestavo V. Kutkienė.
Žinia, kad globotojai Kutkos galėjo smurtauti prieš vaikus, gerokai nustebino Gėluvos gyventojus.
„Mums šokas, kad visai šalia vaikai tiek laiko buvo mušami, o mes apie tai nežinojome. Kaime apie tokius atvejus kalbos labai greitai pasklinda, bet šiuo atveju nei vaikai skundėsi, nei kaimynai kalbėjo. Gal kas žinojo, bet tylėjo“, – svarstė Gėluvos kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Vazgys.
Nelemta iškyla
Kartu su sesute į Saugų vaikų globos namus grąžintas Ernestas, pasak V. Kutkienės, yra jos krikštasūnis.
„Kai mirė jo mama, o tėvas, paprastai kalbant, nusigėrė, Ernestas ir Monika pateko į globos namus. Pradėjome juos lankyti. Auklytės nuolat sakydavo, kad Ernestas mūsų laukia ir labai ilgisi. Na, pagalvojome, mūsų vaikai jau dideli, palikę namus, globotiniai taip pat išėję į gyvenimą, pasiimsime Ernestą. Tvarkėme dokumentus, Kaune lankėme globėjų kursus. 2014 metais Ernestas jau buvo pas mus. Moniką ir toliau lankėme globos namuose. Tų vaikų ryšys buvo akivaizdus, tvirtas. Ernestas vis pasiilgdavo Monikos. Pasiimdavome juos kartu, nuvažiuodavome tai į Palangą, tai į delfinariumą. Paskui auklytės vėl prašė – paimkite ir Moniką. Sakė, kad ją čia labai nuskriaudė, ir mergaitei reikėtų šeimos. Svarstėme, ką daryti. Ernestas visada labai norėdavo bendrauti, o mes dažnokai pasakydavome, kad dabar neturime laiko. Pagalvojome, kad yra puiki išeitis. Brolis su seserimi galės bendrauti, vienas kitam padės. Ir pradėjome tvarkyti Monikos dokumentus, parsivežėme ir ją“, – apie visas juos į šeimą susibūrusias aplinkybes pasakojo V. Kutkienė.
Jos tvirtinimu, tvarkant Monikos globos dokumentus, paaiškėjo, kad dar neįvykęs teismas dėl mergaitės patirto smurto.
„Man tada pasakė, kad teisme turėsiu atstovauti Monikos interesams. Dalyvavau posėdžiuose ir supratau, ką vaikas turėjo išgyventi. Teko klausytis liudijimų apie suplėšytus drabužius, ašaras ir panašiai. Viskas vyko apleistame name netoli vaikų globos namų. Tą nelemtą dieną buvo surengta iškyla į gamtą. Kai visi sugrįžo, auklėtoja pasigedo Monikos ir to vaikino. Netrukus viskas paaiškėjo. Be to, neseniai sužinojau, kad į vaikų namus sugrąžinta Monika pateko pas tą pačią auklėtoją“, – stebėjosi buvusi globėja.
Jautėsi stumdoma
V. Kutkienė ir S. Beliajeva sakė esančios pasipiktinusios, kaip drastiškai iš jų namų Gėluvos kaime buvo išvežti vaikai.
„Man keista, kad niekas su mumis prieš tai rimtai net nepasikalbėjo, tarsi būtumėme tuščia vieta. Tą dieną, vasario antrąją, Monika sirgo ir su ja namuose buvo mano kaimynė S. Beliajeva. Ji paskambino ir pasakė, kad vaikai paimti“, – ne per seniausius įvykius prisiminė V. Kutkienė.
Anot S. Beliajevos, vaiko išsivežti atvykusi Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė elgėsi nederamai.
„Nustūmė mane, užtrenkė duris. Vertė iš spintos drabužius, nors aš pati pasiūliau surinkti reikiamą aprangą“, – savo nuoskaudas dėstė S. Beliajeva. Jos tvirtinimu, atvykusi R. Klevinskienė net neprisistatė.
Dantys buvo baisūs
V. Kutkienė tvirtino esanti įskaudinta, kad šioje situacijoje globėjai iš karto buvo pasmerkti.
„Nenoriu girtis, bet mes dėl tų vaikų tikrai labai stengėmės. Kai į namus parsivežėme Ernestą, pamatėme, kad jo dantys baisiausiai išgedę. Teko vežti į Kauno klinikas pas žandikaulio chirurgą. Dėl nosyje esančių polipų jis negalėjo normaliai kvėpuoti ir dėl to nuolat buvo išsižiojęs. Monikos plaukuose buvo pilna glindų, ji neturėjo elementarių higienos įgūdžių ir net bijojo vandens, nemokėjo šukuotis, nemandagiai elgėsi. Kodėl vaikų teisių atstovai net nepasidomėjo, ką mes jiems esame padarę gero. Pas vaikus visada ateidavo Kalėdų Senelis, Velykų Bobutė, veždavome į delfinariumą, zoologijos sodą. Veždavome pas daktarus, viską darėme savo jėgomis. Vaiko teisės nieko nepadėdavo. Tik dabar taip viską apvarė, kad net šlykštu. Vaikams buvo nupirkti dviračiai, didelis lauko baseinas. Sakyčiau, kad būtų buvęs koks bomžynas, o mes juk normaliai gyvenome“, – su nuoskauda kalbėjo buvusi globėja.
S. Beliajeva papasakojo apie neseniai atsitikusį incidentą ant užšalusio tvenkinio ledo.
„Anksčiau buvo atsitikęs vienas įvykis. Ernestas žaidė su rogėmis ant ledo ir dantuką nusidaužė. Kitą dieną Virginija jį vežė pas daktarus ir jie dantuką pataisė. Jei tai būtų atsitikę iš karto po Kėdainių tragedijos, turbūt būtų kilęs didžiulis skandalas, mes jau sėdėtume su grandinėmis kalėjime ir apie mus sakytų, kad vaikams dantis daužome“, – kalbėjo S.Beliajeva.
Kartais trenkdavo
Pašnekovių V. Kutkienės ir S. Beliajevos paprašėme, kad padėjusios ranką prie širdies pasakytų, ar pasitaikydavo prieš globojamus vaikus panaudoti fizines bausmes.
„Taip, kartais užvažiuodavome. Tai būdavo sudrausminimo priemonė. Deja, tiems vaikams yra pripažinta psichinė negalia, jie yra ypač aktyvūs. Aktyvumas siekia per 80 procentų. Plius – jie yra labai sunkaus būdo. Pavyzdžiui, Ernestas puikiai žino, kad labai myliu paukščius ir gyvūnus. Papasakosiu tokį atvejį. Man matant Ernestas glostė kačiuką ir sakė, koks jis gerutis, o kai nusisukau, privėrė jį durimis. Paikai elgtis Ernestą dažnai pamokydavo Monika, nes ji yra gudresnė. Su tais vaikais tikrai labai sunku. Todėl kartais pagrasindavome, kad sulauks bausmės diržu. O kartais ir uždroždavome. Tai suveikdavo“, – globėjų silpnybės atvejus atskleidė V. Kutkienė.
Su savaitraščiu „Alio, Raseiniai“ bendravusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Klevinskienė tvirtino, jog po vaikų paėmimo paaiškėjo, kad prieš globotinius galėjo būti vartojamos drastiškos priemonės.
„Kol nesibaigė ikiteisminis tyrimas, apie tai pasakoti tikrai nenorėčiau. Tačiau tai tik laiko klausimas“, – sakė vaiko teisių gynėja.
Apie nelaimę nežinojo
R. Klevinskienė atmetė S. Beliajevos kaltinimus, neva ji nežinojusi, kas atvažiavo išsivežti Monikos.
„Su S. Beliajeva esu ne kartą bendravusi ir ji puikiai mane pažįsta. Kai su mergaite važiavome į Raseinius, ties Ariogala man paskambino V. Kutkienė, kuri apie mano vizitą sužinojo iš S. Beliajevos“, – atkreipė dėmesį R. Klevinskienė.
Ji paaiškino nežinojusi, kad Monika vaikų globos namuose buvo patyrusi nelaimę.
„Kai jūs man apie tai pasakėte, paskambinau Šilutės vaiko teisių apsaugos skyriui ir paklausiau, ar iš tiesų tokia situacija yra buvusi. Jie patvirtino, kad 2015 metais tokia situacija buvo, – sakė R. Klevinskienė ir teigė, kad paprašiusi kolegų paaiškinti, kodėl jos laiku apie tai neinformavo. – Paprašiau paaiškinti, kodėl aš nebuvau informuota. Sakė, kad teismo nuosprendis jau buvo priimtas, kad visą tą laiką su mergaite dirbo psichologas. Bet man labai keista, kad pati globėja nematė reikalo mums apie tai papasakoti. Kodėl jai nepasirodė ta aplinkybė svarbi? Man nemalonu visa tai išgirsti iš žiniasklaidos“.
„Alio, Raseiniai“su specialiste pasidalijo abejonėmis, kad sužinojusi apie nusikaltimą prieš mergaitę galbūt dabar reikia imtis iniciatyvos, kad ji būtų apgyvendinta kituose namuose, ne ten, kur gali persekioti atsiminimai apie patirtą smurtą.
