Kaip pranešė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje tyrimas buvo pradėtas prieš metus, 2023 metų birželio mėnesį, gavus informacijos iš policijos, kad vieno radviliškiečio valdomo turto bendra vertė, įtariama, neatitinka jo teisėtų pajamų.
Tyrimo metu buvo aiškinamasi nekilnojamojo turto objektų, automobilių bei banko sąskaitose esančių lėšų kilmė. Tirtos darbinės veiklos, socialinių išmokų gavimo pajamos, taip pat išlaidos, susijusios su asmens vykdytomis gyvenamojo pastato, statinių rekonstrukcijomis bei suteiktomis paskolomis. Įvertintos išlaidos, patirtos vykdant nusikalstamas veikas, vykdant teismų priimtus baudžiamuosius įsakymus baudžiamosiose bylose bei nutarimus administracinių nusižengimų bylose.
„Pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad šios išlaidos yra apmokėtos iš nežinomų pajamų šaltinių, t. y. asmeniui trūko oficialiai gautų piniginių lėšų paminėtoms išlaidoms patirti. Nustatyta, kad iš viso vertinamuoju 10 metų laikotarpiu išlaidos viršijo oficialias pajamas 207 526 eurais“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Seimas priėmė 2020 m.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.
Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo. Kai turtas yra paslėptas, suvartotas, perleistas kitam, negu nurodyta Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar turto negalima konfiskuoti dėl kitų priežasčių, iš asmens išieškoma to turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad nusikalsti būtų nenaudinga.