Vasara – ne tik maudynių, bet ir kepsnių metas. Išalkę ir išsiilgę vasaros dūmo iškylautojai skuba prie vandens telkinių ar į miškus. Deja, didesnio komforto mėgėjai neretai renkasi kitokią vietą kepsniams kepti.
Ne kartą teko pastebėti kepsninių dūmus šalia daugiabučių namų ar net pačiuose balkonuose. Atlikus apklausą, kurioje dalyvavo 100 žmonių, paaiškėjo, kad net 15 proc. apklaustųjų kepa kepsnius balkone arba šalia daugiabučio namo. 7 proc. respondentų prisipažino tik kelis kartus kepę tokiu būdu. 24 proc. teigia, jog patys niekada nekepa, tačiau nesipiktina, jei kiti tai daro. Ir net 54 proc. apklaustųjų buvo kategoriškesni sakydami, jog patys niekada kepsnių balkone ar šalia daugiabučio namo nekepa ir prieštarauja, jei kiti tai daro.
Dėl neatsargaus žmonių elgesio šiemet šalyje kilo jau 3281 gaisras. Kepant kepsnius balkone ar visai šalia daugiabučio namo yra rizikuojama ne tik savo, bet ir kaimynų turtu bei gyvybe.
Priešgaisrinės priežiūros specialistų teigimu, neretai žmonės net nesusimąsto apie galimą pavojų iškylaujant balkone. Praktikoje pasitaikė tokių atveju, kai liepsnojantis degus skystis lašėdavo ant balkono grindų ir sukeldavo gaisrą. Prie gaisro tikimybės prisideda ir pakilęs vėjas, įpūsdamas neužgesintas žarijas ar pakeisdamas ugnies kryptį tiesiai į pravirą kambarį, užuolaidas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimu šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo statinių (tame tarpe ir daugiabučių gyvenamųjų namų).
Primename, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas užtraukia baudą piliečiams nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų ir pareigūnams – nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų.