Vaiko motina, 23 metų M. Kaziukaitytė buvo kaltinama itin žiauriu bejėgiškos būklės mažamečio savo šeimos nario nužudymu bei piktnaudžiavimu tėvų teisėmis.
Jos sugyventinis, anksčiau 2 kartus teistas 28 metų G. Kontenis buvo kaltinamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo bei fizinio skausmo sukėlimo.
Už šiuos nusikaltimus prokuroras Vytautas Gataveckas teismo paprašė M. Kaziukaitytei skirti 17 metų laisvės atėmimo bausmę, o G. Kontenį už grotų pasiųsti iki gyvos galvos, tačiau pastarasis sulaukė teismo malonės.
Išnagrinėjęs visą bylos medžiagą, apklausęs gausybę liudytojų teismas G. Konteniui, subendrinus bausmes, skyrė 19 metų laisvės atėmimą, pirmuosius penkis metus bausmę atliekant kalėjime, kitus – pataisos namuose, M. Kaziukaitytei – 16 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Teismas G. Kontenį pripažino visuomenei pavojingu recidyvistu. Be to, abu nuteistieji ligonių kasoms privalės sumokėti beveik 2000 eurų gydymo išlaidom padengti, o nužudytojo vaikelio biologiniam tėvui – 5000 eurų neturtinės žalos.
M. Kaziukaitytė prieš išgirstant teismo nuosprendį buvo nekalbi. Moteris kaltino save dėl vaikelio mirties, pasak jos, tai didžiausia gyvenimo bausmė. Paklausta, kokio nuosprendžio tikisi, M. Kaziukaitytė pradėjo atgailaujančią kalbą.
„Neįdomu. Bausmė jo nesugrąžins, man nėra skirtumo, kiekai metų mane nuteis. Tai yra neištaisoma ir nesuvokiama. Aš žinau, dėl ko esu kalta. Negyniau ir laiku nepadariau to, ką turėjau padaryti“,– sakė nužudyto vaikelio motina.
G. Kontenis teismo salėje buvo kur kas emocionalesnis. Net ir belaukiant nuosprendžio, nuteistasis turėjo ką pasakyti savo bendrininkei.
„Nereikėjo į sieną daužyti vaiko. Viskas įvyko per mano durnumą ir jos psichozę. Narkotikai, kas daugiau. Aš vadovavausi tokia nuostata – tavo sūnus, ką tu nori, tą ir daryk. Tu pridaužei, tu ir gelbėk. Tai buvo mano didžiausia klaida“, – save ir M. Kaziukaitytę kaltino vyras.
Viso bylos tyrimo metu nei vienas iš kaltinamųjų teisme savo kaltės nepripažino, o tai parodė, kad jie yra abejingi kilusioms pasekmėms. Įrodyta, kad po nusikaltimo padarymo nuteistieji nesiėmė jokių veiksmų, kad mažamečiui būtų suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba.
G. Kontenis šį nusikaltimą padarė atidėtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus vykdymo metu. Valstybė parodė didelį pasitikėjimą nuteistuoju, tačiau šis nepadarė jokių išvadų, toliau darė nusikaltimus.
Prokuroras vyrą įvardijo kaip recidyvistą, o įvykdytą nusikaltimą – dėsninga jo elgesio pasekme. Tuo tarpu M. Kaziukaitytė buvo teisiama pirmą kartą, anksčiau moteris buvo bausta tik administracine tvarka.
Taip pat nustatyta, kad G. Kontenio veiksmai šiame nusikaltime, lyginant su M. Kaziukaitytės, pasireiškė daug ilgesnį laiką bei buvo daug aktyvesni.
Ankstesniuose teismo posėdžiuose G. Kontenis neslepė, kad vaikas buvo mušamas. Kauno klinikų medikai iškart nustatė, kad mušant vaiką buvo naudojami ne tik kumščiai, bet ir įvairūs daiktai. G. Kontenis pripažino, kad kankindamas vaiką naudojo diržą ir net telefono kroviklį. Vyras vaiką talžė ir vonioje – po smūgio vaikas griūdamas atbulas trenkėsi galvyte į radiatorių.
Tada vaiko būklė ėmė sparčiai blogėti, o motina tuo metu ramiausiai paliko G. Kontenį miegoti su leisgyviu sūneliu. Grįžus motinai, pora pradėjo nerimauti, kad Matukas jaučiasi vis prasčiau. Jam iš ausyčių ir nosies ėmė piltis kraujas, vaikas ėmė vemti. M. Kaziukaitytė išskubėjo į vaistinę. Čia ji prašė vaistų nuo galvos traumos, tačiau tokių negavo, o vaistininkai liepė nedelsiant kviesti medikus.
Galiausiai jau leisgyviui vaikui ji parnešė paprasčiausių vaistų nuo skausmo. Deja, tuo metu vaiko būklė buvo jau tokia prasta, kad vaistų jis nesugebėjo praryti. Akivaizdu, kad pora iki pat paskutinės minutės vengė kviesti medikus ir stengėsi, kad apie nusikaltimą niekas nesužinotų.
Medikai buvo iškviesti, kai vaikutis jau nebekvėpavo. Atvykę medikai berniuką rado sunkiai sužalotą ir be gyvybės ženklų. Kauno klinikų medikai neslepė, kad vaiko patirti sužalojimai buvo labai sunkūs - visas kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas buvo skubiai operuotas.
Po operacijos jo būklė buvo kritinė, o gyvybę palaikė tik speciali aparatūra. Sumuštas berniukas išgyventi šansų neturėjo – mažylio galimybes medikai vertino labai prastai. 2017 m. sausio 27 d. mažamečio gyvybė užgeso.