Teismas pranešė, kad E. B. skirta 8 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. G. - 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, L. K. - 2 metų 4 mėnesių 18 dienų, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant L. K. tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o D. K. skirta subendrinta galutinė 17 metų 6 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamoji byla nagrinėta beveik dvejus metus, byloje nukentėjo – 32 fiziniai bei juridiniai asmenys, jiems padaryta bendra 18 317,28 Eur turtinė žala.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, išklausęs liudytojus, nustatė, kad kaltinamieji E. B., D. K., A. G. ir L. K. veikė pagal iš anksto sutartą schemą pasidalinę vaidmenimis: E. B. įsigijo veiklos nevykdančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios duomenis panaudojo patikimumo įvaizdžiui sukurti, išankstinės apmokėjimo sąskaitos surašymui, kurią kaltinamasis D. K. nusiųsdavo nukentėjusiesiems, atsiliepusiems į žinomai melagingus, D. K. įvairiuose skelbimų portaluose ir socialinių tinklų paskyrose, patalpintus, bei jo ir kaltinamųjų A. G. bei L. K. apmokėtus skelbimus, o įmonės banko sąskaitą panaudojo sukčiavimo būdu užvaldytiems pinigams realizuoti kriptovaliutų platformoje.
Tarp skelbimuose nurodytų parduodamų neegzistuojančių prekių dažniausiai pasitaikiusi prekė buvo keturratis motociklas, taip pat - traktoriai, jų dalys, būta ir savivarčių, statybinių medžiagų, žemės ūkio technikos dalių ir padargų ir net bilietai į Beyonce koncertą. Beje, kaltinamieji skelbėsi išduodantys greituosius kreditus, už atitinkamą mokestį nukentėjusieji tikėjosi gauti 40 000 Eur ar 14 000 Eur dydžio vartojimo kreditus.
E. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad nepažįsta kitų kaltinamųjų, nėra įmonės direktorius ar įgaliotas asmuo, o kaltinime nurodyta, kad bitkoinai įgyti už apgaule įgytus pinigus pervedant iš įmonės į kriptovaliutos sąskaitą, tačiau E. B. teigia niekada nevaldęs įmonės sąskaitų. Teismui pagarsinus kito kaltinamojo L. K. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kaltinamasis E. B. nurodė, kad tai yra netiesa ir teigė, kad tarp dviejų kaltinamojo L. K. apklausų, jie nebendravo, nežino, kodėl jis pakeitė parodymus.
A. G., teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino kaltę dėl skelbimo su parduodamais bilietais, A. G. pripažino davusi savo banko sąskaitos prisijungimus ir kodų kortelę L. K., nes tuo metu su juo gyveno kartu. A. G. vėliau savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad pati skelbimų nedėjo. Teigė, kad kaltinamųjų E. B. ir D. K. ji nepažįsta, o ar juos pažįsta L. K., ji nežino. Girdėjo kad L. K. teigė, jog nurodymus gavo iš E. B., bet ar tai tiesa ji nežino. Iš pradžių neprisipažino, bet vėliau prisipažino, tačiau dabar teigia, jog pati jokių skelbimų netalpino ir pinigų nepervedinėjo, o iš bilietų pardavimo jokios naudos negavo.
L. K. davė prieštaringus parodymus, ir savo kaltę pripažinęs vėliau parodymus pakeitė. Paaiškino, kad per „messenger” programėlę su juo susisiekė E. B. ir pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad kas mėnesį mokės procentus ir jis, kartu su sugyventine A. G. gaus po 300 Eur, tačiau kaip viskas tiksliai vyko, kaltinamasis nežino.
Paaiškino, kad D. K. iki įvykio pažinojo, tačiau nežinojo, kad jis tuo metu atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. L. K. pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu klaidingai nurodė, jog E. B. nepažįsta, kadangi jį pažinojo per bendrus draugus ir bendravo internetu, o D. K., apklausiamas teisme, mato pirmą kartą, jo 2018 m. pradžioje nepažinojo.
D. K. teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir išreiškė gailėjimąsi. Nurodė sutinkantis su civiliniais ieškiniais, tik mano, kad jie turėtų būti priteisti solidariai iš jo ir Pravieniškių pataisos namų, kadangi pataisos namai leido nuteistiesiems daryti nusikalstamas veikas, leido į pataisos įstaigą patekti telefonams, kad nuteistieji galėtų jais naudotis. Paaiškino, kad nusikalstamas veikas darė, kad galėtų išgyventi Pravieniškių pataisos namuose.
Turėjo keturias įmones savo vardu, tačiau nepavykus verslui susidarė didelės skolos, o kiti nuteistieji sakė, kad jie taip nepaliks, nes dar būdamas laisvėje D. K. apgavo nuteistųjų draugų įmones, todėl turėjo grąžinti pinigus, dėl ko ir darė sukčiavimo schemas.
Teigė nepažįstantis kitų kaltinamųjų, o per programėlę „Telegran“, naudodamas savo telefono numerį, bendravo su asmeniu, prisistačiusiu Butkumi, kaip ikiteisminio tyrimo metu gavęs kaltinamąjį aktą sužinojo – E. B., kuris atsiuntė įmonės rekvizitus, atsiskaitomųjų sąskaitų duomenis ir su juo susitarė pelną dalintis lygiomis dalimis, tačiau D. K. nurodė pats naudos negavęs.
Skelbimų turinį nurodė D. K., jis juos išgalvojo ir galimai jo telefono numeris buvo nurodytas skelbimuose, tačiau kad reikia dėti skelbimus buvo bendras susitarimas. Atsiradus pirkėjui, jis pats rašydavo laišką iš įmonės elektroninio pašto, prisistatydavo įmonės direktoriumi išgalvotu vardu ir išsiųsdavo sąskaitą, bet jam sąskaitą atsiųsdavo E. B., kuris vėliau informuodavo jį ir apie pinigų įskaitymus. Buvo sutarę, kad kai susikaups 5000 Eur, juos pasidalins pusiau, tačiau kad E. B. pervedė pinigus į įmonės (duomenys neskelbtini) elektroninės kriptovaliutos piniginę ir įsigijo bitkoinus, D. K. teigė nežinojęs.
Skirdamas bausmę E. B., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė 28 nesunkius nusikaltimus ir 2 baudžiamuosius nusižengimus, taip pat pasikėsino padaryti 3 nesunkius nusikaltimus. E. B. teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus, taip pat jo atžvilgiu išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padarymo, tačiau nuosprendžiai yra neįsiteisėją, jis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdo individualią veiklą. Jo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas šio kaltinamojo atžvilgiu padarė išvadą, kad E. B. elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, bei į tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas, manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti ir tik griežčiausios bausmės rūšys E. B. yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei siekti paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgė į tai, kad ji padarė 6 nesunkius nusikaltimus, iš kurių 5 padarė veikdama bendrininkų grupėje, šios nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad penkias nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje.
Kadangi kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą, jai skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis ir įpareigojimai paskirtini atsižvelgiant į kaltinamosios antraeilį vaidmenį keturių nusikalstamų veikų bendrininkų grupėje padarymą, jos asmenybę (netekėjusi, yra darbingo amžiaus, turi vaikų, kuriais privalo rūpintis).
Teismas, skirdamas bausmę L. K., atsižvelgė į tai, kad L. K. padarė 5 nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki jos vykdymo pradžios dirbo.
L. K. teisiamas ketvirtą kartą, taigi yra linkęs nusikalsti ir negerbti įstatymo saugomų vertybių, tačiau atsižvelgiant į antraeilį kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, bei į tai, kad jam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, manytina, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai nebus pasiekti, ir tik griežčiausios bausmės rūšys L. K. yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei siekti paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Spręsdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo klausimą L. K., teismas, atsižvelgęs į tai, kad L. K. nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su tuomete savo sugyventine, kaltinamąja A. G., padarė iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau atlikęs bausmę kaltinamasis padarė teigiamas išvadas, įsidarbino, kas rodo, jog yra linkęs resocializuotis, padarė išvadą, kad kaltinamajam L. K. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliuojant L. K. nuo visuomenės, nustatant 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, įpareigojant jį tęsti darbą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl didelės bylos apimties įstatymų nustatyta tvarka paskelbęs nuosprendžio įžanginę bei rezoliucinę dalis, teisėjas A. Purvainis išsamiai paaiškino kaltininkams paskirtų bausmių motyvus. „Teismas konstatavo, kad visi nusikaltimai pripažinti įvykdytais, visi kaltinamieji pripažinti kaltais ir jiems paskirtos atitinkamos bausmės. Kiekvieno iš asmenų indėlis, padarytų veikų skaičius - nevienodas, todėl bausmės skirtos pagal kiekvieno iš jų atliktus nusikalstamus veiksmus. E. B. ir D. K. vaidmenys atitinkamai buvo pripažinti svarbesni, turintys daugiau reikšmės kilusioms pasekmėms, - teismo nuosprendžio motyvus dėstė teisėjas A. Purvainis.“
„Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įrodymus, tai, koks vaidmuo nusikalstamose veikose buvo atliktas, ar anksčiau asmenys buvo teisti, kiek kartų, ar atlikę bausmes, ar bausti administracine tvarka, vienais atvejais paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kitais atvejais apsiribojo laisvės apribojimo bausme.“ - bausmių skyrimo motyvus taip pat paaiškino teisėjas A. Purvainis.
Dėl šių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė civiliniuose ieškiniuose nurodytų dydžių turtinę žalą, kas patvirtinta byloje esančių įrodymų visetu, pinigų pervedimais sąskaitose, jų įskaitymais ir realizavimu kriptovaliutų platformoje.
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, kaltinamieji solidariai turės atlyginti 18 317,28 Eur turtinę žalą.
Be to, vienam civiliniam ieškovui priteista neturtinė žala, kurios dydis - 500,00 Eur, sprendė teismas, yra pagrįstas, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į padarytą nusikalstamą veiką ir jos padarinius – ne tik dėl apgaulės būdu prarastus pinigus, bet ir išgyvenimus tolimesniame bylos nagrinėjime, kuriuos sukėlė būtent kaltinamųjų veiksmai.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. B. turtui: automobiliui BMW 520d xDrive, turimoms bankų sąskaitoms, elektroninei valiutai – Bitcoin, paliktas, iki kol bus visiškai atlyginta civiliniais ieškiniais priteista žala, o jų neatlyginus savanoriškai – perduota išieškojimui priverstinio vykdymo tvarka.
Šią, didelės apimties ir sudėtingą 35 tomų bylą dėl keliasdešimties nusikalstamų veikų išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, po nuosprendžio paskelbimo, paprašytas pakomentuoti išnagrinėtą bylą ir paskelbtą nuosprendį, tuo pačiu atkreipė ir visuomenės dėmesį, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos pastaruoju metu tampa vis dažnesnės, nes tokių bylų teismuose vis daugėja, o sukčiavimus darantys asmenys kuo toliau, tuo labiau rodo savo išradingumą.
Paprastai, jau nebeapsiribojama melagingais skambučiais nukentėjusiajam ar vien tik melaginga žinute, skelbimu, tačiau jau yra rengiamasi pagal iš anksto kruopščiai suplanuotą nusikalstamos veikos schemą. Ir tai atliekama ne šiaip sau, bet tam, kad būtų sudaromas kuo realesnis vaizdas nukentėjusiajam, sukeltas jam įspūdis apie neva iš tikrųjų parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas. Kas tokiu atveju paprastai ir būna apgaulės esmė. Šiuo konkrečiu atveju byloje, kaip apgaulei, nukentėjusiems sudarytas rimto ir patikimo pardavėjo įspūdis. Buvo pasinaudota veiklos nevykdančios įmonės vardu, dokumentais, rekvizitais, kad sudarytų realią veiklą veikiančios įmonės įvaizdį, kad pirkėjams nekiltų abejonių dėl pardavėjo patikimumo. Kas ir buvo pripažinta ištirtais įrodymais esmine apgaule kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu.
„Visuomenė turi būti kiek įmanoma atsargesnė ir budri dėl viešoje erdvėje esamų skelbimų, akcijų, pasiūlymų, pranešimų, kadangi už viso to gali slypėti apgaulė.“- akcentavo ketvirtadienį byloje nuosprendį paskelbęs teisėjas A. Purvainis.
Teisėjas A. Purvainis pažymėjo, kad nežiūrint bylos sudėtingumo dėl kaltinamųjų, nusikalstamų veikų skaičiaus, tuo pačiu ir nukentėjusiųjų skaičiaus, įrodymų masto, jos sudėtingumą padidino tai, kad bylos nagrinėjimas prasidėjo, vyko ir pasibaigė pirmais ir antrais pandemijos metais, taip pat tai, kad nukentėję asmenys ir liudytojai buvo iš visos Lietuvos, kas taip pat buvo sudėtinga tiek organizacine prasme, tiek dėl šių asmenų atvykimo ir dalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, tiek dėl įvairiausių ribojimų pandemijos metu.
„Tačiau, nepaisant ir šių sunkumų, teismui prisitaikius prie esamos situacijos, plačiau taikant vaizdo technines priemones, buvo užtikrintas visų asmenų dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose, kurių metu dalis asmenų išklausyta tiesiogiai, dalis – nuotoliniu būdu, laikantis saugumo standartų, byla sėkmingai baigta nagrinėti“, - bylos nagrinėjimo iššūkius apibendrino A. Purvainis.