Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) patenkino Panevėžio apylinkės prokuratūros kasacinį skundą byloje dėl avarijos, kurioje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės.
Teismas praneša, kad po dviejų vienas kitam prieštaraujančių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių bylos nagrinėjimo ėmėsi LAT teisėjų kolegija. Ji kaltu pripažino dvigubai mieste leistiną greitį viršijusį BMW vairuotoją, o ne sankryžoje posūkį į kairę dariusią BMW nepraleidusio automobilio vairuotoją.
Minėta avarija Panevėžyje įvyko 2015 metų vasario 28 dieną, apie 14 val. 30 min., šviesoforu reguliuojamoje Klaipėdos-Savitiškio gatvių sankryžoje.
Klaipėdos gatve miesto centro link važiavusio automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja, 30-metė kupiškėnė K. A., degant žaliam šviesoforo signalui sukdama į kairę, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio BMW.
Pastarąjį automobilį vairavo Panevėžio rajone gyvenantis 29 metų V. V. BMW priekiu trenkėsi į dešinįjį „Alfa Romeo“ šoną, kai šis jau buvo išvažiavęs iš sankryžos ir įsukęs į Savitiškio gatvę.
Avarijoje buvo sužalotos 4 mažametės mergaitės, važiavusios kupiškėnės vairuotame automobilyje. Dvi iš jų kurį laiką buvo gydomos ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad šioms mažametėms sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, kitoms dviems – nežymiai.
Dėl avarijos, kurios metu buvo sužaloti žmonės, ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė.
Kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti BMW vairavusiam V. V. Ekspertai nustatė, kad jo vairuojamas automobilis į sankryžą įlėkė dvigubai didesniu, nei leidžiama mieste, greičiu – važiuodamas ne mažiau kaip 100 km/h.
Tuo metu pradėjusi į kairę sukti „Alfa Romeo“ vairuotoja buvo įsitikinusi manevro saugumu, nes atvažiuojantis BMW nuo sankryžos buvo pakankamai toli.
Ekspertai pateikė išvadas, kad šiuo atveju automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja būtų spėjusi saugiai atlikti posūkio manevrą, jei V. V. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu mieste greičiu.
Praėjusių metų birželio 17 dieną Panevėžio miesto apylinkės teismas paskelbė V. V. apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas dėl avarijos, per kurią buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jam skyrė 40 MGL dydžio (1506 eurų) baudą. Be to, vyras buvo įpareigotas atlyginti neturtinę žalą sužeistoms mažametėms ir jų atstovėms pagal įstatymą – sumokėti nuo 500 iki 2500 eurų.
Šį nuosprendį apskundęs aukštesnės instancijos teismui, V. V. pernai spalį Panevėžio apygardos teismo buvo išteisintas. Teismas konstatavo, kad šis eismo įvykis kilo ne tik dėl apelianto, bet ir dėl „Alfa Romeo“ vairavusios K. A. veiksmų, todėl yra labai svarbu teisingai nustatyti priežastinį ryšį tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir atsitikusių padarinių.
Antros instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. padaryti KET pažeidimai „nebuvo būtinoji įvykio padarinių kilimo sąlyga“. Išteisinus BMW vairuotoją, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėti.
Po dviejų kardinaliai prieštaringų teismų nuosprendžių Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Gražina Petrulytė parengė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Kasaciniame skunde Panevėžio apylinkės prokuratūra prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Prokuratūra šį prašymą motyvavo tuo, kad būtent V. V. viršytas greitis, o ne vairuotojos K. A. veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis.
„K. A., atlikdama posūkio manevrą, pagrįstai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuoja pagal taisykles ir nenumatė, kad V. V. vairuojamas automobilis artėja prie sankryžos dvigubai didesniu, nei leistina greičiu“, – rašoma kasaciniame skunde. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, akcentuodamas vairuotojos K. A. pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, nuo tokios pareigos atleido V. V.
„Pripažinimas, kad K. A. veiksmai buvo būtinoji sąlyga eismo įvykiui kilti (nes ji, sukdama į kairę, nepraleido tiesiai ne mažesniu kaip 100 km/h greičiu važiuojančio automobilio), reikštų, jog realiame gyvenime vairuotojai negali apskritai padaryti kairiojo posūkio manevro, privalo stovėti sankryžose kol užsidegs draudžiamas signalas, nes priešpriešiais tiesiai bet kuriuo momentu net kelis kartus viršydami leistiną greitį gali atvažiuoti kitų transporto priemonių vairuotojai“, – argumentuojama kasaciniame skunde.
Prokuratūros argumentai įtikino LAT teisėjų kolegiją. Gegužės mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, kuria panaikino Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį V. V.