Jos 2001 metų laidos „Škoda Fabia“ buvo apibraižyta ir savininkė nusprendė sutvarkyti automobilio išvaizdą – perdažyti kelias kėbulo detales. Tada ji prisiminė, kad draugo, su kuriuo gyvena, pažįstamas Borisas yra sakęs, jog turi dvejas automobilių remonto dirbtuves ir siūlęs, jei reiks, pagelbėti remontuojant mašiną. Moteris su paslaugiuoju pažįstamu sutarė dėl perdažymo.
Birželio 25-osios, antradienio, rytą ji su draugu atvažiavo prie nurodyto autoserviso netoli Liepkalnio gatvės, čia susitiko su Borisu. Dirbtuvės dar buvo uždarytos. Borisas paaiškino, kad po Joninių meistrai vėluoja į darbą. Automobilį savininkė paliko šalia dirbtuvių, sutarė, kad iki šeštadienio mašina bus sutvarkyta. Tariamas autoserviso savininkas paprašė 400 litų avanso: „Po Joninių berniukai bus išleidę pinigus. Kad smagiau dirbtų, reiktų avanso“. Moteris sumokėjo.
Tos pačios dienos vakarą paskambinęs Borisas paprašė likusios sutarto užmokesčio už darbą dalies – dar 600 litų. Automobilio savininkė davė jam ir šią sumą. Vėliau Jūratė DELFI sakė: „Atidaviau vagiui ne tik automobilį, bet ir pinigus“.
O kitą dieną Jūratė sulaukė skambučio iš policijos – Kalvarijų gatvėje esančioje degalinėje kažkas į jos automobilį prisipylė benzino ir išvažiavo nesumokėjęs.
Moteris nuvažiavo į autoservisą, kur paliko savo mašiną, aiškintis. Ten sužinojo, kad Borisui šios dirbtuvės nepriklauso, bet jį ten pažįsta. Darbuotojai paaiškino, kad Borisas žadėjęs atvežti automobilį dažymui, tačiau neatvežė.
Tada Jūratė paskambino Borisui. Šis paaiškino, kad „Škodą“ nuvežė į kitas dirbtuves, esančias prie oro uosto. O paskui automobilį pasiskolinęs jo brolis, kuris važiavęs aplankyti Santariškėse gydomos mamos ir pakeliui užsukęs į degalinę pamiršo sumokėti už kurą. Esą brolis tuoj atveš pinigus į degalinę. Borisas atsiprašinėjo, žadėjo nuolaidą už automobilio dažymą.
Moteriai ėmė kilti įtarimų. Su draugu ji net nuvažiavo į degalinę – tikėjosi pamatyti, kas važinėja jų automobiliu. Tačiau per 4 valandas nieko nesulaukė ir išvažiavo. Paskui jiems paskambino degalinės darbuotojas ir pranešė, kad pinigai už kurą sumokėti, juos atvežė senyvas vyras.
Tą patį trečiadienio vakarą Borisas paskambino, dar sykį atsiprašė už incidentą degalinėje.
Jis skambino ir kitomis dienomis, žadėjo, kad šeštadienį, birželio 29-osios rytą, automobilį grąžins sutvarkytą.
O penktadienį vakare paskambinęs Jūratės draugui vėl paprašė pinigų. Šįkart papasakojo, kad jo draugė padarė avariją, nukentėjusiajam reikia skubiai atlyginti nuostolius ir jam trūksta 700 litų. Bet šįkart pora Borisui pinigų nedavė.
Šeštadienį ryte Jūratė jau pati skambino Borisui. Jis vėl pažadėjo atvežti automobilį „Škoda“. Nesulaukusi mašinos šeimininkė jam vėl paskambino, paklausė, koks autoserviso adresas – pasiimsianti mašiną pati. Tada Borisas pareiškė, kad automobilio ten nėra ir prisipažino, kad jokio autoserviso jis neturi, tik norėjęs padėti pažįstamiems.
Tai išgirdusi Jūratė pasakė, jog kreipsis į policiją. Tada Borisas, pasak Jūratės, pagrasino, kad jei ji kreipsis į policiją, išvis neatgaus savo automobilio.
Po šio pokalbio savininkė iškart kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės.
Kitą dieną Borisas, paskambinęs Jūratei, reikalavo, kad ji atsiimtų pareiškimą, grasino „beisbolo lazda per galvą“. Paskui jis paskambino jos draugui – prašė negadinti gyvenimo, nes jį „iškart pasodins“.
Kitą savaitę (praėjusį ketvirtadienį) Jūratė netikėtai pamatė savo „Škodą“ Ukmergės gatvėje. Perdažytas automobilis (numeriai nepakeisti) stovėjo prie sankryžos, prie vairo sėdėjo tamsaus gymio vyras. Pasak Jūratės, panašus į kaukazietį, turką ar pan.
Moteris apie tai iškart pranešė policijai. APGTS pareigūnai DELFI sakė, jog iškart į tą rajoną buvo pasiusti patruliai, tačiau aptikti „Škodos“ nepavyko. Pats Borisas iki šiol policijoje yra neapklaustas.
Beje, tik po to, kai kilo įtarimų, Jūratė per bendrus pažįstamus išsiaiškino Boriso pavardę. Paaiškėjo, kad tai praeityje itin garsaus nusikaltėlio Genadijaus Čapanidzės sūnus.
G. Čapanidzė buvo suimtas 1998 m., kai sostinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba išsiaiškino sutuoktinių Burovcevų nužudymo aplinkybes. Paaiškėjo, kad G. Čapanidzė su jais buvo sudaręs sandėrį ir pažadėjęs iš užsienio atvežti vilkiką „Volvo“. Tam iš Burovcevų jis gavo 40 tūkst. JAV dolerių. Pinigus jis pasisavino ir per tarpininką užsakė sutuoktinių nužudymą. Tarpininkas kreipėsi į vėliau labai išgarsėjusios samdomų žudikų ir žmonių pagrobėjų gaujos vadą Valerijų Januškevičių.
Gaujos nariai kelias dienas sekė sutuoktinius. Išanalizavus surinktą informaciją buvo nutarta, jog tinkamiausia vieta žudynėms – Burovcevų garažas. Vieną vakarą, kai sutuoktiniai ten atvažiavo, jų jau laukė V. Januškevičius. Jis įvykdė G. Čapanidzės užsakymą – sušaudė ir vyrą, ir žmoną.
G. Čapanidzė buvo nuteistas 14 metų nelaisvės, bausmės terminas jam baigėsi tik pernai.