Maža to, moteris neatmeta galimybės, kad civilines bylas nagrinėjusi N. Venckienė galėjo darbe slapta sekti savo kolegą ir net pasiklausyti šio pokalbių.
„Manau, teismas įvardys ir tų žudynių užsakovus, ir priežastis“, – trečiadienį žurnalistams pareiškė S. Uogintienė.
Kauno žudynių byloje nukentėjusiąja pripažinta moteris Vilniaus apygardos teisme teigė, kad po savo brolio J. Furmanavičiaus laidotuvių kalbėjosi su tuomečiu Kauno apygardos teismo pirmininku Albertu Miliniu.
„Po laidotuvių mes pakalbinome teismo pirmininką, poną Milinį – kai paklausiau, nejaugi, pirmininke, jūs nejautėte, kad keletą mėnesių vyko įtampa, tokios intrigos, tai jis, nesileisdamas į tolesnes kalbas, pasakė, kad buvo atėjusi ponia Venckienė ir pasakė, jeigu prokurorai kažkurioje byloje spręs mūsų naudai, mums užteks vieno Ūso, jeigu ne – mes imame ir Furmanavičių“, – teigė ji.
Moters teigimu, A. Milinis nedetalizavo, apie kokią bylą kalbėjo N. Venckienė. „Ir štai jį paėmė, matyt, turėjo tikslus, turėjo patraukti į šoną tą sąžiningą teisėją, kuris iš tikrųjų buvo kliūtis kažkokių bylų sprendime – tai mano nuomonė“, – pabrėžė S. Uogintienė.
Nužudyto teisėjo sesuo tikino, kad nei jos šeima, nei brolis nepažinojo vėliau mįslingomis aplinkybėmis žuvusio Andriaus Ūso, nei buvusios D. Kedžio sugyventinės Laimutės Stankūnaitės ar šios sesers Violetos Naruševičienės, nors trečiadienį teisme liudijusi Laimutė Kedienė teisme atskleidė anksčiau niekur neskelbtą versiją, jog teisėjas esą „vaikščioja su V. Naruševičiene ir netgi jam padeda nagrinėti jos vyro bylas“.
„Čia iš tikrųjų yra išsisukinėjimas, manau, toliau vykstant proecsui viskas išaiškės iki galo, – sakė S. Uogintienė. – Nė vieno iš šiose bylose esančių žmonių teisėjas nepažinojo, niekada nebuvo susitikęs, niekada nematė“.
Ji pažymėjo, kad N. Venckienė sekė J. Furmanavičių, kaip įmanydama jį šmeižė. „Yra labai daug faktų, manau, šioje byloje bus apklausti ir teisėjai, ir jų vadai, visa tai išaiškės“, – kalbėjo nukentėjusioji.
Ji net suabejojo N. Venckienės karjera – kaip apylinkės teismo teisėja tapo apygardos teismo teisėja. „Dar neaišku, kaip ji ten tą konkursą laimėjo ir kokiais keliais ji ten iš tikrųjų atėjo“, – sakė S. Uogintienė.
Kadangi J. Furmanavičiaus ir N. Venckienės kabinetus Kauno apygardos teisme skyrė tik viena plona siena, moteris neatmetė galimybės, jog baudžiamąsias bylas nagrinėjantis jos brolis galėjo būti sekamas.
„Gal ir net pasiklausymai ten galėjo būti organizuoti, gal net kiekvienas jo žingsnis buvo sekamas – teisėjas netgi buvo įspėtas, kad elgtųsi atsargiai, nes jį skundžia“, – kalbėjo moteris.
Ji apgailestavo, kad net ir praėjus daugiau kaip 4 metams po žudynių taip ir nerasta atsakymo, kodėl buvo nušautas teisėjas.
„Nėra to geranoriškumo, kad viskas būtų atskleista – aišku, kaltinamieji vengia bet kokių įrodymų, vengia prisipažinimų, bet teismas po dalelytę iš kiekvieno žmogaus, liudytojo dėlioja tą mozaiką ir, mano nuomone, jau yra pakankamai svarių įrodymų ir dėl nužudymo patvirtinimo, ir tai, kas padėjo – ta mozaika jau dedasi, kas iki šiol buvo neaišku, kas buvo užsakovai“, – sakė S. Uogintienė.
Teisme išklausiusi D. Kedžio motinos liudijimo, moteris stebėjosi, kaip L. Kedienė keičia parodymus – po sūnaus dingimo ji net per televiziją rodė tuščias spintų lentynas, o dabar teigia nežinanti, ar šis pasiėmė drabužių.
„Ji, kaip mama, turėjo matyti, kaip tie veiksmai vyko, kaip drabužius paėmė – jeigu mano sūnus išvyksta slidinėti, aš tai žinau, ir žinau, kiek drabužių paima“, – sakė ji.
„Man ir jos gaila, kad motina neteko sūnaus, bet kai aš matau kenčiančią ir verkiančią, padoraus sūnaus netekusią savo motiną, tai tada labai nelygiose vietose mes esame“, – prisipažino nukentėjusioji.
DELFI primena, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje Kauno žudynių byloje trečiadienį liudijo dvi kaunietės, kurios atskleidė, jog teisėjo J. Furmanavičiaus nužudyme dalyvavo ne vienas, o du vyrai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o po kelių valandų į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.
Buvusius D. Kedžio bendražygius Raimundą Ivanauską ir Eglę Barauskaitę prokurorai kaltina dėl pritarimo D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus – jie buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.
2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.