Jaunimas atranda vis naujų svaiginimosi būdų: geria legaliai prieinamą ir mirtinai pavojingą valiklį

Tarp jaunimo plinta būdas svaigintis valikliu, kurį legaliai galima įsigyti internete, o mirtina šios medžiagos dozė – vos keli lašai. Atsakingos institucijos pripažįsta, kad problema jiems žinoma, tačiau kažką pakeisti – sudėtinga. Tuo tarpu psichologai tikina, kad kovoje su tokiais svaiginimosi būdais labiausiai padėtų tinkamas vaikų auklėjimas.

Būrys jaunuolių gruodžio vakarą susirinko ant Klaipėdoje esančio Simonaitytės kalno paslidinėti. Du iš jų atsinešė 0,7 l butelį stipraus alkoholio. Išgertuvių rezultatas – septyni žmonės ligoninėje, vienas iš jų ištiktas klinikinės mirties, dar du komoje.

Tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad kaltas čia ne tik alkoholis, bet ir ingredientas, kuriuo tas alkoholis buvo papildytas. Susirinkę jaunuoliai net nežinojo, kad draugai juos vaišina gėrimu, kuriame pripilta buityje naudojamo valiklio.

Apie šios medžiagos grėsmes Lietuvoje daug nekalbama, tačiau gatvėse jaunimui šis gėrimas puikiai žinomas, vadinamas jis dažniausiai skystu ekstaziu, butiratais arba tiesiog gėrimukais.

„Svaiginantis poveikis trunka iki 8 val., jis sukelia euforiją, ramybę. Lengvo apsinuodijimo atveju gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, euforija, centrinės nervų sistemos slopinimas, galvos skausmas. Būdingas staiga atsiradęs mieguistumas, progresuojantis iki komos. Sveikimo periodu gali pasireikšti raumenų trūkčiojimai, agresijos priepuoliai.

Sunkaus apsinuodijimo atveju vystosi gili koma, gali atsirasti traukuliai, sustoti kvėpavimas. Sveikimo periodas po apsinuodijimo paprastai trunka iki 3 parų, jam būdingas bendras silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, gali išsivystyti abstinencijos sindromas. Jis paprastai trunka 3–12 dienų, pasireiškia nerimu, baime, nemiga, tremoru, hipertenzija, sumišimu, haliucinacijomis“, – apie poveikį rašoma Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. metinėje ataskaitoje.

„Tai yra cheminė medžiaga, elementarus tirpiklis, kurią vartotojai, tie, kurie mėgsta svaigintis, geria. Šiaip pati medžiaga nėra narkotinė, ji yra tirpiklis ir paženklinta kaip kenksminga medžiaga“, – aiškina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus vedėja Rima Mačiūnienė.

Problema slypi tame, kad valiklis patekęs į žmogaus kūną pavirsta į psichotropinę medžiagą – gama natrio oksibutiratą (GHB).

„GHB Lietuvoje yra trečiajame sąraše, ją leidžiama naudoti medicinos tikslas ir ligoninėse ji naudojama anestezijai. O jūsų minėtas valiklis yra prekursorius, pagrindinė medžiaga, kuri naudojama GHB gamyboje. Tačiau tas valiklis turi tokią tendenciją, kad organizme savaime metobolizuojasi ir virsta narkotiku organizmo viduje. Žmonės svaiginasi viskuo“, – sako R. Mačiūnienė.

Apie GHB sukeliamą priklausomybę ir tolerancijos ribas duomenų yra labai mažai. GHB jau 30 metų naudojamas medicinoje, o JAV jis įėjo į kelių maisto papildų sudėtį. Ši medžiaga sportininkų naudojama kaip raumenų masės augimą spartinanti priemonė, mažinanti riebalinį sluoksnį ir gerinanti sportinius rezultatus.

„Svaiginantis poveikis trunka iki 8 val., jis sukelia euforiją, ramybę. Lengvo apsinuodijimo atveju gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, euforija, centrinės nervų sistemos slopinimas, galvos skausmas. Būdingas staiga atsiradęs mieguistumas, progresuojantis iki komos. Sveikimo periodu gali pasireikšti raumenų trūkčiojimai, agresijos priepuoliai.

Susirasti internete puslapių pardavinėjančių šį valiklį nesudėtinga. Vis dėlto kadangi medžiaga kontroliuojama, ją atsisiųsti ne taip paprasta. Vis dėlto prieš šį narkotiką surištos net teisėsaugos rankos. 2012 m. Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą dėl studento, kurį policija sulaikė su šiuo valikliu, o jo šlapime rado GHB.

„Jis turėjo du buteliukus cheminio valiklio, kurį pirko internetu. Valiklis yra legalus, jį pirko tikslu naudoti buityje. Ateidamas pas draugus valiklio atsinešė norėdamas su draugais jo paragauti. E. Č. taip pat nurodė, kad jis vartojo cheminį valiklį, neturėdamas tikslo pasigaminti GHB. Jis, būdamas LSMU studentu, išsiaiškino, kad jam pavartojus cheminį valiklį organizme (šlapime) galėjo atsirasti GHB medžiagų pėdsaką“, – rašoma teismo posėdžio protokole.

Studentas buvo kaltinamas tuo, kad vartojo psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo. Deja, teismui to įrodyti nepavyko ir byla buvo nutraukta.

„Uždrausti visų medžiagų negalime. Kažkiek kontroliuoti bandome ir mes, bet uždrausti visos egzistuojančios chemijos tiesiog neįmanoma“, – pripažįsta R. Mačiūnienė.

Mirtinai pavojingas

Jau anksčiau minėjome, kokie pavojai slypi vartojant šį valiklį. Tačiau medicinos mokslų daktaras, psichoanalitikas ir gydytojas klinikinis toksikologas Tomas Vilius Kajokas priduria, kad GHB perdozuoti labai lengva, o jo kombinacija su alkoholiu – mirtina.

Pasak T. V. Kajoko, išgėrus GHB, poveikis bus panašus į alkoholio, tačiau gali prasidėti ir kitokie efektai, pavyzdžiui, haliucinacijos. Padauginus ar sumaišius šią medžiagą su alkoholiu, labai realu, kad panirsite į komą, iš kurios galite ir nebeatsikelti.

„Tai priklauso nuo to, kaip jis patenka į organizmą, kokia dozė, kokia tolerancija. Esam matę žmonių, kurie jį vartoja epizodiškai, bet man yra tekę matyti vaikiną, kuris tą medžiagą vartojo kiekvieną dieną pusę metų. Jam buvo susiformavusi klasikinė abstinencija, kad jis be tos medžiagos negalėjo gyventi“, – pasakoja T. V. Kajokas.

Pasak toksikologo, fizinė priklausomybė sukelta GHB yra sąlyginai retas atvejis, kadangi šis narkotikas veikia gana trumpai: „Kuo trumpesnis medžiagos veikimo laikotarpis, tuo mažiau tikėtina, kad atsiras priklausomybė ir abstinencija. Labiau tikėtini nepageidaujami toksiniai efektai.“

Narkomanai – valkataujantys šuniukai

Straipsnio pradžioje aprašytas atvejis, kai du jaunuoliai savo draugus pavaišino ratlankių valikliu ir trijų iš jų vos nenužudė. Kaltininkai tąkart išsisuko pakankamai lengvai, baudžiamosios atsakomybės išvengė, tik turėjo sumokėti už draugų gydymą, teismas juos įpareigojo Klaipėdos teritoriniai ligonių kasai atlyginti 9116,04 litus.

Psichoanalitiku dirbantis T. V. Kajokas, paprašytas pakomentuoti šį atvejį, pabrėžė, kad toks žmonių elgesys tik dar kartą įrodo visiems gerai žinomą tiesą: „Žmogaus kvailumui nėra ribų.“

„Kartais žmonės tikrai elgiasi neapgalvotai, neatsakingai. Dažniausiai tai yra primityvaus proto ypatumas. Primityvus protas niekada negalvoja, kokios gali būti pasekmės. Jis visada remiasi kažkokia prielaida, aš gal žinau, kaip veikia alkoholis, žinau, kaip veikia ta medžiaga, žinau, kaip bus.

Ir primityvus protas daro tokias klaidas elementariame lygyje. Kuo yra daugiau narkotikų, kuo jie įvairesni, kuo daugiau jie maišomi, tai tik liudija, koks primityvus mūsų išsilavinimas, ne tik jaunuomenės, bet ir jų tėvų, kurie nesuformuoja to jausmo, kad ne viską gali dėti į savo kūną. Ne viskas yra priimtina, turi saugotis“, – aiškina T. V. Kajokas.

Pašnekovo teigimu, visais laikais buvo galima rasti medžiagų, kuriomis pavyks svaigintis. Pavyzdžiui, anksčiau populiarūs būdavo klijai, o dabar, interneto amžiuje, jaunuoliai prisigalvoja pačių baisiausių būdų svaigintis.

„O vaikai ir jaunimas yra pažeidžiama grupė. Jie vieni kitiems pasako, kad svaigintis galima be jokių pasekmių, nieko ypatingo nenutinka, tai tėra kažkoks papildomas pojūtis. Čia yra jaunystės, paauglystės ar net gi vaikystės natūrali savybė būti smalsiu ir viską išmėginti. Todėl jie gali atsidurti bandytojo vaidmenyje.

Dėl to vaikai ir paaugliai dažniausiai yra žymiai pažeidžiamesni negu suaugusieji. Praktiškai nerasi suaugusiojo, kuris staiga, nei iš šio, nei iš to pradėtų bandyti jam nežinomą cheminę medžiagą. Suaugę žmonės darosi tokiais ksenofobais perkeltine prasme, jie su nepasitikėjimu žiūri į naujus dalykus atsirandančius jų gyvenimuose, ar tai būtų rūbai, ar tai būtų mados, ar tai būtų muzika, ar tai būtų cheminės medžiagos, jie tokie yra. Tuo galima paaiškinti, kodėl jauni žmonės linkę eksperimentuoti“, – sako T. V. Kajokas.

Psichoanalitiko teigimu, jaunimas dažnai yra nepakankamai informuotas ir ne visada įsivaizduoja, kokios gali būti pasekmės vartojant tam tikras medžiagas. T. V. Kajokas pastebi, kad kalti dėl to dažnai būna tėvai, kurie į savo vaikų auklėjimą žiūri atsainiai.

„Suaugę žmonės kartais irgi taip mano, kad jaunam žmogui reikia viską išbandyti, reikia pamėginti, aš buvau jaunas, mes irgi tą darėm ir man nieko nenutiko. Esu matęs vieną kitą suaugusį žmogų, kurie sako, kad mūsų laikais tėvai draudė, bet mes vis tiek slapta kažką darėm, tai aš noriu, kad vaikai viską pabandytų ir su jais viskas bus gerai.

Bet nebūtinai tai būna gerai. Jei vaikas turi kažkokį specifinį pažeidžiamumą, genetiškai nulemtą arba dėl kažkokių charakterio savybių, gali būti, kad ta medžiaga jam taps poreikiu. Taip pat yra tam tikrų medžiagų, kurios žaloja smegenis. Viena iš jų, mūsų aptariama medžiaga“, – sako T. V. Kajokas.

Pasak pašnekovo, didelė problema tai, kad tuos, kurie vartoja narkotikus – labai sunku perauklėti, kadangi jie vadovaujasi ne sveiku protu ar mokslinėmis žiniomis, o stebi ir klauso to, ką daro jų aplinka.

„Tam tikrus dalykus vaikuose mes stengiamės išugdyti patys. Kad jie išmoktų sveikai gyventi. Juk mes stengiamės net ir gyvūną išmokyti, juk kai auklėji šunį, bandai jam pasakyti, kad jis valgytų tai, ką jam duodi, bet neimtų to, kas yra gatvėje. Kartais gali pasakyti, kad tie bandytojai, narkomanai, yra valkataujantis šuniukas, kad jis yra tiek alkanas, tiek neturi supratimo, kad jis ima viską iš šiukšlyno.

Jis save padaro eksperimentiniu triušiu. Ar daug rasime žmonių, kurie turėdami vienokį ar kitokį savivertės jausmą, savigarbą, fantazijas apie ateitį, save arba dar ir savo draugus paverstų eksperimentiniais triušiais. Turi būti labai primityvios mąstysenos, labai primityvaus lėkšto proto.

Iš tikrųjų, tie žmonės, kurie taip daro, jie liudija, kad jie būtent tokie yra. Ir čia to nepakeisi, tokie žmonės neskaito laikraščių, neskaito knygų, jie vadovaujasi visai kitokiu principu. Jie vadovaujasi grupės kultūra, grupė kaip daro, taip ir aš darau“, – sako T. V. Kajokas.

Psichologas Tomas Lagūnavičius priduria, kad problema yra ir tai, kad visuomenėje egzistuoja tolerancija bent jau lengviems narkotikams, o taip yra dėl kelių priežasčių.

„Didžioji dauguma žmonių žiūri į pliusus ir minusus. Žmogus mato, kaip draugas vartoja narkotikus, jis galvoja, kokie pliusai bus iš to, jei kam pasakysiu. O tada žiūri, kokie minusai, jei pasakysiu. Jis mano draugas, jei pasakysiu, jis su manimi nedraugaus. Jis iš to gauna naudą. Žmogus intuityviai jaučia, kas jam yra naudingiau.

Antras momentas, kai žmogaus konkrečiai neliečia, kol per veidą nemuša, tol jis toleruoja. Visi galvoja, kad čia tavo reikalas, gyvenk kaip nori.

Ir trečias dalykas, pagal Zigmundą Froidą žmogus turi mirties instinktą. Ir kai kitas „miršta“ vartodamas narkotikus, jo socialinis pajėgumas krenta, o tu tai stebi. Automatiškai aš nieko nedarydamas savo socialinį pajėgumą pakeliu. Užtat visiems žmonėms labai smagu žiūrėti į visokius vargšus, nelaimingus, nukentėjusius, nes tada jie jaučiasi santykinai gerai. Nors jokio gėrio nėra“, – tolerancijos priežastis komentuoja T. Lagūnavičius.