Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį konstatavo, kad kartą jau teistas L. Cicėnas prieš Užupyje gyvenančius savo kaimynus panaudojo psichinę ir fizinę prievartą bei ją demonstravo prieš jų artimuosius, ne kartą kaimynus grasino nužudyti bei vieną jų sužalojo.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Alberta Baltušytė nutarė L. Cicėną pripažinti kaltu dėl savavaldžiavimo, grasinimo nužudyti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo – už šiuos nusikaltimus jam skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau į pataisos namus L. Cicėnas nebus siunčiamas – teismas nutarė, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą 2 metams bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nuosprendžiui įsiteisėjus per beveik 2 metus atlyginti nukentėjusiuoju pripažintam kaimynui padarytą 2 673 Eur turtinę žalą.
Nukentėjusiajam teismas taip pat iš L. Cicėno priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tiesa, nuosprendis kol kas dar neįsiteisėjo – su kaltinimais nesutikęs nuteistasis jį dar galės skųsti apeliacine tvarka.
Baudžiamają bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad L. Cicėnas savavaldžiavo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai realizuodamas savo ginčijamą teisę, siekdamas užkirsti kelią tvoros statybai, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius kaimynus bei demonstruodamas ją prieš nukentėjusiųjų artimuosius dar 2014 m. kovo 9 d., Kreivajame skersgatvyje esančiame kieme grasino nužudyti neseniai čia gyventi atsikrausčiusį vilnietį Vytautą Vėlavičių.
„Gaila, kad neturiu pistoleto, tai nušausiu“, „išmalsiu snukį“, „pamausiu ant laužtuvo“, „paleisiu ant jūsų šunį“, - taip, anot teismo, kaimynams grasino L. Cicėnas, jis taip pat apstumdė V. Vėlavičių ir jo žmoną, o po to laužė įbetonuotus tvoros strypus ir skersinius, o vėliau išvis tvorą sunaikino.
Be to, L. Cicėnas grasino sunaikinti nukentėjusiųjų tėvo kaimo turizmo sodybą, be to, jis esą panaudojo fizinį smurtą ir psichinę prievartą, naktimis garsiai leido muziką ir mėtė akmenis į kaimynų sieną, taip pat juos daugybę kartų išvadino įvairiais įžeidžiančiais žodžiais.
Tai, kas ilgą laiką vyko Užupyje esančiame Kreivajame skersgatvyje, netelpa į jokius sveikus rėmus – nukentėjusieji sakė, kad ketinę įsikelti į svajonių būstą patyrė tikrą pragarą, o kurį laiką po darbo dienos net ieškodavo priežasčių, dėl ko negrįžti į savo namus.
V. Vėlavičius teisme pasakojo, kad paėmęs iš banko paskolą dar 2013 m. pradžioje varžytinėse nusipirko butą ir 3,1 aro žemės plotą sostinės Užupio rajone. Šiame name gyveno ir L. Cicėnas, kuris, anot naujakurio, iš karto po varžytinių su juo susisiekė ir pasiūlė nekilnojamąjį turtą perpirkti.
„Mes sutikome parduoti, bet kaimynas sumos, kurios prašėme, per mėnesį nesurinko, todėl nutarėme, kad daugiau nelauksime – gyvensime patys, niekam buto neparduosime“, – sakė nukentėjusysis.
Ir tada, anot jo, kilo didysis konfliktas su kaimynu: „Jis mums pareiškė, kad mes neturime žemės prie namų, apskritai nieko čia neturime, viskas turi priklausyti tik jam, L. Cicėnui. O jis tuo metu buvo tik savivaldybei priklausančio socialinio būsto nuomininkas, tik dabar, gal prieš pusmetį, žemės lopinėlį išsinuomojo.“
Neiškentę nutarė apsitverti savo teritoriją
Pasak nukentėjusiojo, menininkas gyvenamojo namo kieme, kuris priklausė dar vienam kaimynui, jautėsi kaip šeimininkas – tempė akmenis, įvairius rakandus, neprižiūrėjo teritorijos, o prie garažo pririštas šuo lodavo vos ne visą parą. Be to, šuns šeimininkas esą net augintinio neprižiūrėjo – visas kiemas smirdėdavo jo išmatomis.
„Dėl to mes net kreipėmės į savivaldybę, kad būtų taikomos kokios nors sankcijos, bet taip nieko ir nebuvo padaryta“, – sakė V. Vėlavičius.
Supratęs, kad kaimynas nereaguoja į pastabas, V. Vėlavičius su žmona nutarė apsitverti savo teritoriją. „Gavome leidimą, išsikvietėme matininką, kad nustatytų koordinates ir ruošėmės statyti tvorą“, – pasakojo jis.
Tačiau tvoros statybos baigėsi byla – pamatęs, kad kaimynai ketina statyti metalinę tvorą, iš namų išbėgo L. Cicėnas.
„Jis vėl šaukė, kad viskas čia tik jam vienam priklauso, grasino, kad su laužtuvu išlauš stulpelius“, – prisiminė V. Vėlavičius.
Prieš TV kamerą svarstė, ar nereikėtų šeimos išžudyti
Į konfliktą buvo priversta įsikišti policija – pareigūnai dailininką išsivežė į komisariatą.
Naujakuriai ir jiems į pagalbą atėję artimieji toliau tęsė darbus, bet netrukus iš policijos grįžo L. Cicėnas. Pasak V. Vėlavičiaus, tada įvyko dar didesnis incidentas – L. Cicėnas puolė tvorą statančius žmones.
„Jis mano tėvui smogė į krūtinę, brolis puolė ginti jį, atskyrė jį nuo tėvo, o jis vėl ėmė grasinti – kad mus užmuš, užpjudys savo šunimi, išmals snukį ir pamaus ant laužtuvo“, – pasakojo nukentėjusysis, dar kartą iškvietęs policiją. Tvora savo žemės vyrui taip ir nepavyko apsitverti, o prie namų likę metaliniai strypai buvo išvogti ar tiesiog sunaikinti.
„Iki šiol tvoros nesame pastatę, nes nežinome, ar bet kada nebus nugriauta“, – sakė V. Vėlavičius.
Neramumai šia istorija nesibaigė – kai dar sutuoktiniai remontavo savo butą, vieną dieną L. Cicėnas esą įsiveržė į namus, iškeikė įvairiais žodžiais ir kartą trenkė buteliu per galvą.
Tada menininkas buvo ne vienas – kartu su juo buvo atvykę LNK televizijos žurnalistai, ketinę parodyti reportažą, kaip esą naujakuriai skriaudžia Užupio senbuvį. O tą patį vakarą per televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame menininkas net svarstė, ar jam nederėtų pasiimti šautuvo ir iššaudyti visą šeimą.
Naktį į sieną mėtė akmenis
Dar kitą kartą V. Vėlavičius nukentėjo, kai nuėjo pasižiūrėti elektros skaitiklio rodmenų – įsiutęs kaimynas tris kartus plaktuku trenkė per elektros skydinę, o naujakurį pargriovė ant žemės ir ėmė spardyti.
„Jis grasino, kad man plaktuku suskaldys galvą“, – nemalonumų susidūrimą su kaimynu teisme prisiminė nukentėjusysis.
Jis neslėpė, kad ramybės neturėdavo net naktimis – kartą į namus automobiliu, įtariama, neblaivus grįžęs L. Cicėnas visu garsu paleido trankią muziką, į namo sienas mėtė akmenis.
„Jis šaukė, tai ką, šūdo gabalai, miegate, grasino, kad vis tiek mus nužudys, mes čia negyvensime“, – V. Vėlavičius sakė, kad iškvietė policiją, bet kol pareigūnai atvažiavo, kaimynas pasišalino. Ir taip – ne kartą.
Kiemas virto sąvartynu – tai joks menas
Pasak vyro, menininkas į namų kiemą tempia įvairius nereikalingus daiktus ir teisinasi, kad tai – meno instaliacijos.
„Atsinešė seną žaislinį laivą, net supuvusį pliušinį meškiną, statybines šiukšles, padangas, seną vonią, net langų rėmus, išimtus iš namo – tai tikrai nėra menas“, –V. Vėlavičius sakė, kad kaimynas namo teritoriją yra pavertęs sąvartynu.
Vyras neslėpė, kad prieš tokį kaimyną bando kovoti teisinėmis priemonėmis, tačiau yra bejėgis.
„Kiek kartų jis yra įžeidinėjęs mano žmoną, visaip išvadinęs, ji iki šiol bijo, net po darbo važiuoju jos pasitikti, – kalbėjo nukentėjusysis. – O kai namus susiremontavome, ilgą laiką stengėmės ieškoti įvairių priežasčių, kad tik nenakvoti namuose.“
Moteris girdėjo tik įžeidinėjimus
Šiuos sutuoktinio žodžius teisme patvirtino ir A. Vėlavičienė, pažymėjusi, kad iš kaimyno visą laiką girdi tik įžeidžiančius ir orumą žeminančius žodžius.
„Tai yra nuolatinis psichologinis smurtas, grasinimai nužudyti“, – sakė jauna moteris.
Ji taip pat prisiminė, kaip kartą į namus įsiveržęs L. Cicėnas ją griebė už pečių, bet netoliese buvo vyras, kurį pamatęs kaimynas išsigando ir pasišalino.
„Jis net sakė, kad mes sunaikinome jo meno kūrinius, tačiau jų gyvenime nesu net mačiusi“, – tikino A. Vėlavičienė.
Kaltinimus vadino šmeižtu
Šioje byloje nukentėjusiuoju galėjo būti pripažintas ir V. Vėlavičiaus tėvas, tačiau senyvo amžiaus vyras kategoriškai to atsisakė, nes esą L. Cicėnas grasino jį ne tik nužudyti, bet ir iki pamatų supleškinti jam priklausančią kaimo turizmo sodybą.
„Dėl grasinimų kreipiausi į policiją, bet man pareigūnai pasakė, kad nėra jokių galimybių šį vyrą sutramdyti – esą kol nenužudys, policija nieko nepadarys, – prisipažino Vilniaus rajono gyventojas Vladas Vėlavičius. – Aš jo bijau – gali bet kada atvažiuoti į kaimą ir mane suras vieną namuose. Policininkas sakė, kad geriau negyvenk kaime, nes mes nespėsime atvažiuoti. Tokia yra tiesa. Todėl savo namus apdraudžiau ir nenoriu su juo nieko bendro turėti.“
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas menininkas L. Cicėnas, kuris prisistatydamas teisme nurodė esąs „Lietuvai asocialus žmogus“, kategoriškai neigia prokurorų pateiktus kaltinimus ir tikina, kad yra „daugiau nukentėjęs nei kaltinamasis“.
„Šie žmonės dėl šuns sugriovė mano kiemą, sugriautas mano gyvenimas, esu apkaltintas šmeižtu, žmonės be jokios moralės mane užpuolė ir apšmeižė“, – teisme emocingai kalbėjo L. Cicėnas.