Sostinės policija aiškinasi, ar jis nėra suklastojęs vekselio 1,8 mln. litų sumai ir išviliojęs apgaulės būdu buto Vilniaus centre iš savo buvusio verslo pagalbininko. Mokesčių inspekcija taip pat aiškinsis, ar antikvarinių vertybių prekyba vertęsis J.E.Petraitis nenuslėpė mokesčių.
50-metį J.E.Petraitį Lietuvos teisėsaugos institucijoms „įdavė“ Danijos aukciono „Bruun Rasmussen Auctioneers“ darbuotojas Andersas Bjerggaardas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai J.E.Petraitį apskundęs danas teigia, kad jis jau dešimtmetį artimai pažįstamas su lietuviu, nes esą buvęs paskirtas ypatingo kliento statusą turinčiam J.E.Petraičiui pagelbėti minėtame aukcione pardavinėti meno ir kitokias vertybes.
„Informuoju, kad J.E.Petraitis galėjo nesumokėti Lietuvos valstybei daugiau nei 100 tūkst. litų mokesčių. J.E.Petraitis, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ir pinigais susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ir melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos“, – savo pareiškime teigia A.Bjerggaardas, išmanantis J.E.Petraičio komercinius reikalus antikvarinių vertybių rinkoje.
Ikonas vertino autobusiuke
Danas tvirtina, kad nuo 2001-ųjų iki 2006-ųjų J.E.Petraitis Kopenhagoje įsikūrusiame aukcione pardavė daugybę ikonų, kurios buvo įvertintos milijonais kronų. A.Bjerggaardui ne kartą yra tekę skubiai vykti į Lietuvą atlikti verslininko turimų ikonų įvertinimą. Pasak A.Bjerggaardo, kai kurių sandorių teisėtumas jam sukėlė abejonių ir įtarimų.
Tie įtarimai ilgainiui vis labiau augo. Danas tyrėjams tvirtina, kad jam tekdavo naktimis susitikinėti su nepažįstamais žmonėmis ir ikonų vertinimą atlikti neįprastose vietose, pavyzdžiui, autobusiuke.
„Iš pokalbių supratau, kad organizuojama meno vertybių kontrabanda iš Baltarusijos ir Rusijos. Tokiu būdu, į Vakarų Europą, mano paskaičiavimais, galėjo būti išvežta tūkstančiai ikonų“, – žeria kaltinimus A.Bjerggaardas, pridurdamas, kad geriausios ikonos buvo parduotos „Bruun Rasmussen Auctioneers“ surengtose varžytuvėse, o kitos vertybių dalies likimas jam nežinomas.
Kai Danijos pasienio policijai sukėlė įtarimų reguliariai iš Danijos išvažiuojantis tuščias J.E.Petraičio automobilis, verslininkas pardavė ir jį. Be to, praėjusių metų vasarą J.E.Petraitis, kaip teigia pareiškėjas, ėmė jį įtikinėti, kad šis rastų būdų, kaip sunaikinti aukcione parduotų ikonų sandorių duomenis.
Nei buto, nei pinigų
A.Bjerggaardas su J.E.Petraičiu turi ir savų sąskaitų. Danas pasiskundė Lietuvos teisėsaugos institucijoms, kad Australijos lietuvis prieš trejus ar ketverius metus Vilniuje pagrasino jam ginklu ir pareikalavo pasirašyti ant tuščių lapų.
A.Bjerggaardas po šio įvykio parašė pareiškimą tik savo šalies policijai. Į Lietuvos teisėsaugą užsienietis nesikreipė, nes J.E.Petraitis jį tada neva buvo įtikinęs esąs neoficialus šalies prezidentas, kontroliuojantis visą valstybę, tad skųstis čia būtų bergždžias reikalas.
Dabar A.Bjerggaardas įtaria, kad greičiausiai ant vieno iš tokių jo pasirašytų lapų vėliau buvo atspausdintas vekselio tekstas. Su tokiu vekseliu 1,8 mln. litų sumai šių metų pradžioje J.E.Petraitis kreipėsi į notarus ir antstolius, prašydamas pinigus su delspinigiais išieškoti iš A.Bjerggaardo. Danas tvirtina, kad vekselis yra suklastotas ir prašo nustatyti ir nubausti falsifikatorius.
A.Bjerggaardas taip pat skundžiasi, kad J.E.Petraitis kartu su savo žmona Giedra Petraitis iš jo apgaule išviliojo butą Vilniuje, esantį kampiniame Gedimino pr. ir Odminių g. kampe, prie pat Katedros aikštės. Neva sutuoktiniams padėjo notarė, sudariusi ir patvirtinusi buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Sutartyje rašoma, kad Petraičiai danui už butą sumokėjo 8,5 mln. litų, tačiau A.Bjerggaardas tikina niekada šių pinigų negavęs. Sutartis buvo surašyta tik lietuvių kalba, o užsieniečiui buvo žodžiu paaiškinta, kad pinigus už butą jis gausiąs praėjus savaitei po sutarties pasirašymo.
Įtarimai dar nepareikšti
A.Bjerggaardo skundų pagrindu Lietuvos teisėsaugos institucijos ėmėsi tyrimo. Į darbą buvo įtrauktos Generalinė, Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, Valstybinė mokesčių inspekcija, o pagrindinį tyrimą dėl vekselio suklastojimo ir buto išviliojimo atlieka Vilniaus policijos ekonominių nusikaltimų kriminalistai.
Prokuratūros pareigūnų tvirtinimu, jokie įtarimai J.E.Petraičiui dar nėra pareikšti – iš pradžių bandoma surinkti papildomos medžiagos, o tada jau bus sprendžiama, ar kviestis Australijos lietuvį į apklausą įtariamojo statusu.
Neoficialių šaltinių duomenimis, praėjusią savaitę teisėsaugos institucijų prašymu teismas areštavo J.E.Petraičio turtą, tačiau prokuratūros pareigūnai šią ikiteisminio tyrimo informaciją patvirtinti arba paneigti atsisakė.
Pats J.E.Petraitis irgi nepanoro komentuoti šią istoriją. Vos išgirdęs, kad jį prakalbinti ketina žurnalistas, verslininkas išjungė mobilųjį telefoną. Pabandžius paskambinti antrą kartą ir spėjus paaiškinti, dėl ko jam skambinama, J.E.Petraitis vėl pasielgė taip pat.
Prisimins seną bylą
Pareigūnus taip pat sudomino iš Danijos aukciono gautas storas J.E.Petraičio parduotų ikonų sąrašas. Teigiama, kad šie duomenys gali paskatinti prisiminti 2005-2006 m. įvykius, kai verslininkas buvo įtartas ikonų ir kitų antikvarinių vertybių kontrabanda.
2005-ųjų gruodį Lietuvos pasieniečiai ties Nemenčine sustabdė Vilniaus link važiavusį mikroautobusą „Volkswagen Caravelle“ ir jį lydėjusį visureigį „Nissan Terrano“. Mikroautobuse rastos 69 ikonos, 3 paveikslai, akvarelė, taip pat vienas medžio drožinys, vaizduojantis angelą, ir statulėlė. Vėliau ekspertai nustatė, kad sulaikytų antikvarinių dirbinių vertė – 52,6 tūkst. litų.
Po mėnesio šioje byloje buvo sulaikytas ir J.E.Petraitis. Verslininkas nuo pasieniečių operatyvininkų tada dar pamėgino sprukti savo „Porsche“, tačiau pareigūnai jam kelią užtvėrė savo automobiliu. Dvi paras praleidęs areštinėje J.E.Petraitis buvo išleistas į laisvę, o teisme – išteisintas. Už kontrabandą buvo nuteistas jo bendrapavardis Vytautas Petraitis.
Pareigūnai neslepia, kad nauji duomenys gali leisti kitaip pažvelgti į šią istoriją.
Spalvinga asmenybė
1957 m. Australijoje lietuvių išeivių šeimoje gimęs J.E.Petraitis studijavo keliuose universitetuose ir yra diplomuotas teisininkas. Jaunystėje persikėlė į Didžiąją Britaniją, kurioje vertėsi automobilių ir nekilnojamojo turto prekyba.
Kaip J.E.Petraitis teigia savo biografijoje, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje jam teko konsultuoti Didžiosios Britanijos vyriausybę monetarinės politikos klausimais. Žiniasklaidoje skelbta, kad britų policijai buvo kilę įtarimų, jog J.E.Petraitis šioje šalyje plovė pinigus.
Nuo 1989 m. J.E.Petraitis gyvena Lietuvoje. Pirmaisiais nepriklausomybės metais jam teko dirbti patarėju Ekonomikos bei Prekybos ir pramonės ministerijose. Palikęs valstybės tarnybą ėmė verstis verslo konsultacijomis ir grįžo prie prekybos nekilnojamuoju turtu. Pagarsėjęs aistra antikvarinėms vertybėms.
2002 m. nesėkmingai rungėsi prezidento rinkimuose. Surinkęs 3,76 proc. rinkėjų balsų ir nepatekęs į antrąjį turą, J.E.Petraitis buvo pakviestas į rinkimus laimėjusio Rolando Pakso komandą dirbti konsultantu investicijų politikos klausimais.
Vilniuje, Antakalnio rajone ant Neries šlaito, J.E.Petraitis jau dešimtmetį stato milžiniškus rūmus. Sostinėje jis valdo daug nekilnojamojo turto.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Kauno areną gali statyti kinų meistrai
Bedarbio pašalpa – išvykus į užsienį
Pavasario mada: lietpalčiai ir botai