Serialas bus 12 dalių. Net trys iš jų bus skirtos „daktarų“ gaujai: žudynės „Vilijos“ restorane, „daktarai“ sovietų laikais ir gaujos žlugimas, dar ne taip senai – 2008 – 2009 metais. Dvi dalys bus apie samdomų žudikų gaują, kuriai vadovavo Valerijus Januškevičius (paskutinės D. Dargio knygos personažas). „Mafijos kronikose“ taip pat bus pasakojama apie „Vilniaus brigadą“, apie tai, kodėl kriminaliniais nusikaltimais domėjosi KGB, reketo pradžią Lietuvoje (bus parodytas iki šiol visuomenės nematytas vieno pirmųjų šalies istorijoje reketininkų sulaikymo Kaune vaizdo įrašas – policininkams net pritrūko antrankių, todėl sulaikytųjų rankas teko rišti jų pačių diržais).
Serialo scenarijaus autorius D. Dargis sako, kad rinkosi temas, kurios dar smarkiai neišgvildentos. Todėl, pavyzdžiui, buvo nuspręsta seriale nepasakoti apie Panevėžio „tulpinius“ - šia tema jau labai daug prirašyta, sukurta televizijos laidų.
Seriale kalbama ir apie nusikaltėlių aukas – nužudytus verslininkus. Filmavimo metu vienas iš pašnekovų iškėlė drąsią verslininko Valdo Jakučio nužudymo versiją – esą tai padarė ne kriminalinis pasaulis, o viena iš Lietuvos specialiųjų tarnybų.
Prakalbint kai kuriuos pašnekovus buvo labai sudėtinga. „Daugelis gal ir norėtų kalbėti, bet sutikę paskutiniu momentu persigalvoja, nes „nesupras chebra“. Tačiau jie noriai konsultuoja. Daugelis nori patekti į istoriją, tačiau atsisako: „Aš bachūras, kaip atrodysiu prieš kitus bachūrus?!“. Be kameros jie daug kalbesni”, - pasakojo D. Dargis.
Pavyzdžiui, iki gyvos galvos nuteistas Vilniaus bomberiu vadinamas Valerijus Januškevičius daug metų išvis nesikalbėjo su jokiais žurnalistais. D. Dargis jį įkalbinėjo du metus. Bet atsiverti V. Januškevičius nusprendė tik po to, kai mirė jo žmona. „Jei žmona būtų gyva, nekalbėčiau su jumis“, - D. Dargiui sakė garsusis žudikas.
V.Januškevičių buvo sunkiausia prakalbinti. Bet pradėjęs kalbėti jis pasakojo viską, iki smulkiausių detalių. Jis didžiuojasi savo darbu, tuo kad viską atlikdavo labai gerai, be klaidų. Nors, sako, šiais laikais to nebedarytų – dirbtų tolimųjų reisų vairuotoju, pakeliautų po pasaulį.
Visi pašnekovai seriale jau nufilmuoti, šiuo metu dar filmuojama kai kurių serijų vaidybinė dalis. Kūrėjai labai dėkingi antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, kurios kovotojai sutiko dalyvauti filmuojant serialą – todėl atkurtų sulaikymų scenos itin tikroviškos.
„Mafijos kronikose“ labai nedaug profesionalių aktorių – norėta išvengti žinomų veidų. Didžioji dalis vaidybinėse scenose nusifilmavusių žmonių - „iš gatvės“. Remigijų Daškevičių (Daškę) suvaidino labai į jį panašus vilnietis. Beje, jis irgi Remigijus ir draugai jį vadina Remyga, taip buvo vadinamas ir tikrasis Daškė. O į Henriką Daktarą panašų vyrą sporto klube atsitiktinai pamatė vienas iš serialo prodiuserių Povilas Skaisgirys. Jis priėmė pasiūlymą filmuotis. Dabar šis žmogus, pasak D. Dargio, jau net Henytės kalbos manierą perima.
Paskelbus aktorių atranką, atėjo net keli Vilniaus kriminalinės policijos pareigūnai. Jie serialo kūrėjams tiko. Kriminalistams skirti nusikaltėlių vaidmenys. „Jų duomenys puikiai tinka – tvirtai sudėti, veidai rūstūs“, - policininkus apibūdino D. Dargis.
Serialo dailininkai stengiasi kuo tiksliau atkurti 90-ųjų detales: to meto nusikaltėlių papuošalus (grandinėles, žiedus, puošnius kostiumus, to meto moterų sukneles, aukštakulnius), surado netgi to meto šampano butelių. Buvo sunku rasti to laikmečio rusiškų automobilių, bet vis dėlto pavyko gauti keletą „devintukų“ (taip buvo vadinamas nusikaltėlių itin mėgtas VAZ modelis).
Parodžius pirmąją serialo seriją (apie Daškę), kūrėjai susilaukė priekaištų iš kai kurių teisėsaugininkų, kad iš Daškės vos ne herojus padarytas. „Mes nesiekiame romantizuoti gerai žinomų mafijos veikėjų gyvenimo. Mes tiesiog norime parodyti, kad jų „gražus“ gyvenimas baigiasi kulka arba ilgais kalėjimo metais“, - paaiškino pastaraisiais metais tris knygas apie Lietuvos mafijos veikėjus parašęs žurnalistas D. Dargis.