Ilgapirščiai veikia ramiai
Tikriausiai dažnas esame nukentėjęs nuo kišenvagių – nejučiomis praradęs piniginę, mobilųjį telefoną ar kokį nors kitą asmeninį daiktą. Ir tik vėliau rovėmės plaukus, kodėl nebuvome tokie budrūs ir apdairūs. Kišenvagių veiklos metodiką gerai išmanantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio viršininkas Jaroslavas Bogdanovičius sako, jog pastaruoju metu policijai suaktyvinus kovos veiksmus prieš kišenvagius dauguma jų iš sostinės išgarmėjo į kitus didžiuosius šalies miestus ar ryžosi dar didesnėms avantiūroms – išvažiavo užsienį, kur gyvena žmonės su storesnėmis piniginėmis.
Nupiešti tipiško kišenvagio portretą nebūtų labai lengva, tačiau neabejotina, kad tokia veikla užsiima gana jauni, neretai su teisėsauga reikalų anksčiau jau turėję piliečiai. Į policijos rankas pakliūva įvairaus amžiaus žmonės. „Kišenvagėmis sėkmingai darbuojasi ir moterys, dažniausiai romų tautybės, neseniai buvo sučiuptas vyresnis nei 60 metų pilietis“, – dėsto policijos pareigūnas.
Kišenvagiams nėra svarbu, į kokio amžiaus piliečių kišenes taikytis. Jiems svarbu nužiūrėti tinkamiausią auką, kuri atsainiai žiūri į savo asmeninių daiktų saugumą. Todėl nukenčia ir jauni, ir brandesnio amžiaus žmonės. Masinio susibūrimo vietos – labai palankios kišenvagiams, nes spūstyje lengva imituoti sąlytį ir, nukreipus aukos dėmesį, pasisavinti nusižiūrėtą daiktą.
Antai Vilniaus policijos pareigūnai su įkalčiais sulaikė policijai gerai žinomus, anksčiau daug kartų teistus ir ką tik iš pataisos namų išleistus kišenvagius O. M. (gimusį 1974 m.) ir A. Š. (gimusį 1984 m.). Jie, važiuodami troleibusu, iš 69 metų moters rankinės pavogė piniginę. Vienas kišenvagis nukreipė aukos dėmesį ir nuo kitų keleivių kūnu uždengė rankinę, taip padėdamas bendrininkui iš jos slapčia ištraukti piniginę.
Nusikaltimo vietoje su įkalčiais buvo sulaikytos ir dvi romų tautybės kišenvagės – penkis kartus teista M. A. (gimusi 1961 m.) ir keturis kartus teista K. B. (gimusi 1959 m.). Šios moterys Vilniaus stotyje iš į autobusą įlipančios pilietės slapčia pavogė piniginę su pinigais, asmens dokumentais ir banko mokėjimo kortelėmis. Sulaikytosios veikė pagal kišenvagystėms būdingą schemą, kuri vagių žargonu vadinama „ant įsėdimo“: šalia prekybos vietų kišenvagiai stebi atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir piniginių turinį, pasirenka galimą auką, vėliau tą asmenį stebi ir seka, o jam lipant į visuomeninį transportą vienas iš nusikaltimo dalyvių profesionaliai ištraukia piniginę iš anksčiau nužiūrėtos vietos ir nedelsdamas ją perduoda savo bendrininkui, kuris stengiasi kuo skubiau pasišalinti iš nusikaltimo vietos.
Nusikaltėlių aukos dažniausiai pasigenda mobiliųjų telefonų, nes tai – mažiausiai saugomi daiktai: neretas, pakalbėjęs ar pamaigęs telefoną, tiesiog įsimeta į išorinę kišenę. Panašiai jaunimas elgiasi su MP3 grotuvais. Todėl iš išorinės kišenės ištraukti tokį brangiai kainuojantį aparačiuką mikliai dirbantiems vagišiams – daug pastangų nereikalaujantis darbas.
J. Bogdanovičius pabrėžia, kad kišenvagiai paprastai veikia dviese. Dažniausiai tuo užsiima narkotikus vartojantys žmonės. Nugvelbę kokį nors daiktą, jie neša parduoti į lombardą, o gautus pinigus pasidalija.
Kad vagysčių būtų mažiau
Policijos pareigūnas sako, jog nuo kišenvagių nukentėję žmonės dažniausiai patys būna kalti, kad tinkamai nepasirūpino asmeniniais daiktais. Todėl pareigūnai ragina gyventojus atidžiau rūpintis savo daiktais, ypač masinio susibūrimo vietose ir visuomeniniame transporte. Ypač budriems reikėtų būti visuomeniniame transporte spūsčių metu, kai autobusu ar troleibusu važiuoja daug keleivių. Spūstys – palankiausios sąlygos kišenvagiams įgyvendinti savo kėslus. Jei pajuntate stiprų fizinį sąlytį, niuktelėjimą – būkite budrūs, nes kišenvagiai, dirbdami grupėmis, dirbtinai sukelia grūstis. Nereikėtų vertingų daiktų (piniginių, muzikos grotuvų, mobiliųjų telefonų ir pan.) laikyti kuprinėse ar už nugaros nešiojamose rankinėse, nes jas prapjovus daiktus lengva ištraukti. Pinigines su dokumentais ir pinigais geriau laikyti vidinėse kišenėse ar sunkiau pasiekiamose krepšio vietose, o rankines patariama laikyti ir nešioti taip, kad galėtumėte matyti.
Kad nuostoliai būtų kuo mažesni, nederėtų nešiotis didesnių sumų grynųjų pinigų. Kur kas saugiau ir patogiau juos laikyti banko kortelėje. Lietuvos bankų statistika rodo, jog mokėjimo kortelė šiuo metu yra viena saugiausių vietų pinigams – pasinaudoti vogta kortele nežinant jos PIN kodo tapo beveik neįmanoma.
Dėl to su PIN kodu, mokėjimo kortelės raktu, reikia elgtis ypač apdairiai – jokiu būdu nerašykite ir nebraižykite jo ant kortelės, nesinešiokite užsirašę ant lapelio piniginėje, neveskite į mobiliojo telefono adresų knygą akivaizdžiu pavadinimu „PIN kodas“. Jeigu bijote kodą pamiršti, tuomet jį užsirašykite tik jums suprantamu šifru. Pavyzdžiui, užrašykite ilgesnę nei PIN kodas skaičių seką ir joje kodą išdėstykite tam tikru intervalu, tarkim, kas trečią ar ketvirtą skaičių. Taip pat galite prie kiekvieno PIN kodą sudarančio skaičiaus pridėti papildomą skaičių, pavyzdžiui, 3, ir užrašyti šių skaičių sumą arba PIN kodo skaičius toje sekoje surašyti atbuline tvarka. Mobiliajame telefone PIN kodą saugokite žmogaus vardu, įvedę standartinį telefono numerį su jame užšifruotu jūsų kortelės PIN kodu.
Tik jums žinomu šifru užrašyto kodo lengvai atspėti nepavyks, o tris kartus jį įvedus neteisingai kortelė bus automatiškai užblokuota.
Nereikia tylėti
J. Bogdanovičiaus teigimu, kišenvagiai mėgsta veikti tyliai, kad nesulauktų aplinkinių žmonių dėmesio. Jeigu pastebi, kad juos įdėmiai stebi pašaliniai žvilgsniai, jie verčiau pasišalina iš tos vietos, tarkim, autobuso, nei rizikuoja įsitraukti į skandalą.
Pastebėjus į svetimą rankinę įtartinai žvilgčiojantį žmogų, geriau rankinės savininką įspėti, o tada nedorų kėslų vedamas pilietis tyliai ramiai pasišalins.
Jeigu jums pavyko nučiupti kišenvagį už rankos, pasikvieskite į pagalbą aplinkinius žmones ir iškart iškvieskite policiją. Abejingumas – blogas pagalbininkams kovojant su kišenvagiais.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystę) numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų.