„Teko lankytis ir pas psichologą, prasidėjo problemos šeimoje, mane tuo metu viskas erzino, tiesiog, be priežasties“, – penktadienį prisipažino pirmą kartą per savo darbo praktiką į žmogų kulką paleidęs policininkas.
Jeigu ne M. Paškevičiaus labai tiksliai paspaustas pistoleto gaidukas, nežinia, kaip būtų susiklostę įvykiai prie vieno sostinės daugiabučio praėjusių metų lapkričio 16-ąją.
„Kadangi vyrui ir moteriai grėsė pavojus, šoviau be komandos, nes mano komanda galėjo išgąsdinti vyrą su ginklu, ir jis galėjo paspausti gaiduką ir nušauti žmogų“, – kalbėjo M. Paškevičius.
Praėjus metams po vos tragiškai nepasibaigusių įvykių pareigūnui teko dar kartą patirti tai, su kuo jis susidūrė tarnybos metu – Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje 49 metų Gerardas Daleckis kaltinamas pasikėsinimu nužudyti, neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis bei kitais nusikaltimais.
Daugiau kaip 16 metų policijoje tarnaujantis patrulis M. Paškevičius, kaip ir apie 6 metus pareigūno uniformą vilkintis jo kolega Vitalijus Valentinovičius, baudžiamojoje byloje yra pripažinti nukentėjusiaisiais. Toks pats statusas suteiktas ir pasikėsinimu įvykdyti sunkų nusikaltimą kaltinamojo G. Daleckio broliui Aleksandrui, nors jis dvyniui jokių pretenzijų neturėjo.
Visa ši istorija prasidėjo lapkričio 16-osios naktį, kai Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie muštynes sostinės Tujų g. Į įvykio vietą atvyko policijos patruliai ir kartu su jais tą naktį patruliavęs televizijos laidos „Farai“ operatorius Albertas Čepukas.
„Prie namo mes pamatėme einančius moterį ir pusnuogį vyrą, jie nesakė, kur eina, todėl paprašėme juos sustoti, – teisme pasakojo M. Paškevičius.– Moteris sakė, kad tarp Aleksandro ir jo brolio kilo konfliktas, ant vyriškio kūno matėsi apibrozdinimų, jis buvo kraujuotas. Staiga netikėtai iš tamsos išbėgo vyras, jo rankose buvo pistoletas, kurį jis nukreipė į savo brolį.“
M. Paškevičius prisipažino, kad buvo priverstas panaudoti tarnybinį ginklą – nusitaikęs šovė į ginkluotą vyrą. „Iššoviau jam į mentę, tada dar kartą pareikalavau mesti ginklą“, – pasakojo policininkas.
Šiam reikalavimui G. Daleckis jau pakluso – jis nuo šūvio taip pat griuvo ant asfalto. „Tada jį paguldėme ant pilvo, kolega V. Valentinovičius jį laikė, o aš kviečiau pagalbą“, – sakė jis.
Pareigūnas neabejoja, kad kritinėje situacijoje pasielgė tinkamai: „Jis galėjo ir mus nušauti.“
Jo teigimu, vėliau pistoletą, kuriam G. Daleckis neturėjo leidimo, apžiūrėję ekspertai prasitarė, kad ginklo lizde dar buvo vienas šovinys. Kaip buvo paleistas šūvis į G. Dalecką, o šis ginklu puolė brolį, buvo nufilmuota laidos „Farai“ operatoriaus:
„Tai buvo neeilinis įvykis – pirmas kartas, kai buvo priverstas šauti į žmogų, – teisme kalbėjo policijos patrulis. – Dėl šio įvykio teko lankytis ir pas psichologą – jaučiau nerimą, prasidėjo problemos šeimoje, mane viskas erzino, tiesiog, be priežasties“.
Policininkas neslėpė, kad buvo išsiųstas į reabilitacijos ligoninę, tačiau joje praleido tik vieną parą. „Buvau priverstas grįžti namo dėl šeiminių problemų“, – pareigūnas prisipažino, kad jo problemos tęsėsi apie porą mėnesių, tačiau dabar jau viskas susitvarkę ir jis be problemų dirba savo darbą.
Nukentėjusiaisiais pripažinti policininkai baudžiamojoje byloje yra pareiškę po 10 tūkst. litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio pareigūnai buvo apdovanoti – tuometinis generalinis komisaras Saulius Skvernelis jiems skyrė po padėkos raštą ir vertingą dovaną.
„Policija privalo turėti stuburą ir veikti ryžtingai – jei į pareigūną ar kitą žmogų nukreiptas ginklas ir kyla grėsmė jo gyvybei ar sveikatai, privalote nedvejoti ir elgtis ryžtingai“, – yra teigęs S. Skvernelis.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas G. Daleckis nesutinka su kaltinimais ir teigia, kad nieko net neketino žudyti. Jį palaiko ir brolis, į kurį G. Daleckis buvo nukreipęs ginklą. Pasinaudodamas įstatyme numatyta teise vyras teisme atsisakė duoti parodymus, todėl teisėja Angelė Ikasalienė tik pagarsino ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai ištartus jo žodžius. O tuomet per apklausą A. Daleckis aiškino, kad broliui neturi jokių pretenzijų, o tą naktį iš buto, kuriame gyvena su broliu, išėjo pasitikti draugės Irenos.
„Brolis niekada manęs nebūtų nužudęs, šią situaciją įžvelgiu kaip nesusipratimą“, – sakė A. Daleckis.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir kaltinamasis. Jis teisme teigė, kad tokios būsenos, kokia buvo tą vos tragiškai nepasibaigusią naktį, buvo pirmą kartą.
„Tai buvo vienintelis ir, manau, paskutinis kartas“, – sakė jis.
G. Daleckis teismo nuosprendžio laukia Lukiškių tardymo izoliatoriuje, jam suėmimas skirtas iki lapkričio 18-osios – kaltinamojo advokatas Romualdas Mikliušas mano, kad kaltinamasis turėtų būti paleistas į laisvę. Prašydamas sušvelninti kardomąją priemonę advokatas pažymėjo, kad artimieji yra pasiruošę už G. Daleckį sumokėti 15 tūkst. Lt užstatą, be to, kaltinamajam gali būti skirtas namų areštas ir draudimas bendrauti su broliu.
Kitokios nuomonės yra byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Liutauras Rudzevičius, siūlęs G. Daleckį už grotų laikyti dar trims mėnesiams. Pasak jo, kaltinamasis, kuriam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, gali bėgti nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
„Nesutinku su prokuroru, nes ir dabar aš nesu jokio nusikaltimo padaręs“, – teisme sakė kaltinamasis.