Laisvėje visuomenėje susiformavusios kastos įkalinimo įstaigoje sustiprėja. A. Ižička sako, kad skiriant kas su kuo gyvens, tenka atsižvelgti kokio charakterio žmogus atsidūrė laisvės atėmimo vietoje.
„Jei paskirsiu nuteistuosius, kurie negali būti kartu pagal kastas, tai arba išnešiu lavoną, arba jį sumuš. Tenka apsispręsti kas geriau – kad jie gyvens atskirai, ar kad tokiais metodais – apgyvendindamas kartu, bandysiu įvesti kažkokią tvarką. Jei tai bandyčiau daryti, prasidėtų bado akcijos, ar kiti dalykai“, – pasakojo Vilniaus pataisos namų direktorius.
A. Ižička sako, kad jam svarbu kaip nuteistieji elgiasi jau atsidūrę pataisos namuose, tačiau visiškai nepaisyti koks padarytas nusikaltimas, būtų neprotinga. Laisvėje plačiai gyvenę nusikaltėliai stengiasi susikurti kiek įmanoma patogesnį gyvenimą ir atsidūrę už grotų. Save aukštesniais už kitus laikantys nuteistieji bando įvedinėti savo tvarką: veja iš kambario nepatikusius naujokus, engia juos, žemina ir demonstruoja savo galią. Direktorius sulaukė begalės skundų, kai vadovauti ištroškusius kalinius apgyvendino kartu.
„Vienas aukštas padalintas per pusę. Neseniai į vieną pusę buvo sukelti visi, kurie išvarinėjo iš kambario jiems nepatikusius nuteistuosius, užsiėmė kitais neleistinais dalykais (smurtavo, kitaip žemino gyvenančius kartu), skaito save aukštesniais. Jie pradėjo skambinti visais pasitikėjimo telefonais ir skųstis Kalėjimų departamentui. Tokiu sprendimu įstatymų nepažeidžiau ir jie nieko nepešė, – pasakojo A. Ižička. – Nepatenkinti tvarka bandė įrodinėti, kad jiems skirta kvadratūra neatitinka reikalavimų – jie norėjo visi miegoti dviaukštėse lovose po vieną, siekė, kad niekas netrukdytų. Iš karto buvo parašytas skundas Seimo kontrolieriui, kad įstaigos direktorius esą juos verčia dirbi „žeminančius darbus“. Jie nenurodė kokius, tačiau mes iki skundo kalbėjomės ir jie ėmė skųsis: viršininke, ką jūs čia padarėte, kas dabar tualetus valys? Aš jiems pasiūliau patiems susitvarkyti. Pasirodo, tai yra žeminantys darbai“.
Kaliniai privalo atidirbti porą valandų per dieną vadinamuosius gerbuvio darbus (tvarkyti aplinką, koridorius, gyvenamas patalpas). Tiesa, priversti pasikeisti ir tapti paklusniais nėra paprasta. Jei laisvėje žmonės buvo sunkiai valdomi, čia tenka juos auklėti įvairiais būdais – nuo bandymų paaiškinti, kad įkliuvus laikas keistis, iki bausmių.
32 m. su nuteistaisiais įkalinimo įstaigose dirbantis A. Ižička sako, kad visi turi galimybę keistis, atsisakyti nusikaltėlių gyvenimo, tačiau žmogus, nėra automobilis, kad pakeitus detales iš karto pasitaisytų. Taigi, jei nėra noro prisitaikyti gražiuoju prie pataisos namų taisyklių, tenka tai paaiškinti keičiant gyvenimo sąlygas.
„Galima skirti darbus be eilės, tačiau tai retai naudojama bausmė, nes yra tam tikra grupė nuteistųjų, kurie už tvarkymą gauna nedidelį atlygį. Kita nuobauda, papeikimas. Fiksuojamas nepaklusimo ar kitoks prasižengimo faktas. Į tai atsižvelgiama, kai svarstomas lygtinis paleidimas. Taip pat dėl papeikimo nuteistasis negali patekti į lengvą grupė, kur yra tam tikros privilegijos – dažniau gali skambinti į namus, t. y., kartą per parą. Toliau yra draudimas pirkti maisto produktus vietos parduotuvėje vieną mėnesį. Tačiau tai nėra labai efektyvu, nes yra išlyga, kad net ir gavę papeikimą gali nusipirkti pirmo būtinumo prekes – dantų pastą, šepetėlius, muilą, rašymo priemones. Į būtiniausių prekių sąrašą įtraukti ir rūkalai. O tai jau vietinė valiuta, – pasakojo A. Ižička. – Cigaretes jie išsikeičia į maistą ar kitus dalykus, kas uždrausta pirkti. Taigi, visiškai sukontroliuoti šią bausmę sudėtinga“.
Griežtesnė bausmė – talpinimas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Tokia bausmė skiriama suradus pas nuteistąjį mobilųjį telefoną, jei pastebėta, kad vartojami narkotikai, nuteistieji priešinasi pareigūnams ar nevykdomi nuteistuosius prižiūrinčių pareigūnų nurodymai.
Tiesa, yra ir išimčių – į šią grupę kartais kaliniai prašosi patys, jei vos patekę į pataisos namus buvo sutikti nesvetingai. Būtent taip nutiko sostinės nusikaltėlių autoritetu tituluotam Tadeušui Vasilevskiui, pravarde Gibonas. Jo prašymas perkelti buvo tenkintas, nes kiti kaliniai nevengė jo provokuoti pabrėždami nuopuolį - prekybos narkotikais, dėl kurios teisme visiškai pripažino.
Nuteistieji yra išbandę ir baudos izoliatorius, ir kamerų tipo patalpas. Drausmės grupėje nuteistieji užrakinami tik nakčiai. Baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose jis laikomas pastoviai užrakinti ir tik valandai į nedidelį kiemelį išleidžiami pasivaikščioti.
Tokių, pasak pataisos namų direktoriaus, nėra dauguma.
Dar viena nuobauda – visiška izoliacija nuo kitų kalinčiųjų.
„Jei nuteistasis net ir po visų iki tol išvardytų nuobaudų vis tiek blogai elgiasi, nėra linkęs persiauklėti, tuomet įstaigos direktorius gali rašyti Kalėjimų departamentui prašymą nuteistąjį perkelti į kalėjimą pusei metų. Kiek aš čia dirbu (apie porą metų vadovo pareigose), to daryti neteko. Anksčiau, man dirbant Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, teko priimti nuteistuosius iš pataisos namų. Auklėdavome. Savotiška nuobauda yra kai tenka visiškai vienam pabūti pusę metų“, – sakė A. Ižička.
Priminimai, kad atsidūrus pataisos namuose turi būti paisoma taisyklių – gana dažni, vyksta visuotiniai susirinkimai kur paskatinama ar nuteistieji gauna pylos, priklausomai nuo jų veiklos.
Laisvės už padarytus nusikaltimus padarę asmenys nelinkę tuoj pat paklusti tvarkai, tad kartais laužo jų gyvenamų patalpų koridorių stebinčias kameras. Nesenas atvejis – užkimšta pataisos namų kanalizacija. Tokie jų protestai atsigręžia nuobaudomis.
Už grotų galioja ne tik vidaus taisyklės. 2012 m. buvo pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto, narkotikų vartojimo (juos karts nuo karto permeta asmenys iš laisvės), grasinimų prižiūrėtojams, vagystės, grasinimų. 2013 m. pataisos namų duomenimis, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.
Darbuotojai taip pat sulaukia patikrinimų, kad sąlygos kaliniams atitiktų reikalavimus. Praėjusiais metais buvo atlikti 7 tarnybiniai patikrinimai dėl specialiųjų priemonių naudojimo nuteistųjų atžvilgiu. Šiais metais buvo atlikti trys analogiški patikrinimai.