Sukčiavimo byloje valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi Klaipėdos apylinkės prokurorė Jurgita Rumbinaitė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, jį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei nepagrįsto išteisinimo apeliacine tvarka apskundė Klaipėdos apygardos teismui.
Skunde prokurorė prašo 2013 m. gegužės 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, t.y. pripažinti 27 m. A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.(sukčiavimas) ir skirti jam subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę bei 1300 Lt baudą. Antrąjį išteisintąjį 26 m. R. B. prokurorė už tą pačią nusikalstamą veiką prašo nuteisti subendrinta 5 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, praneša Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Tokias pat bausmes prokurorė prašė teisiamiesiems skirti ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.
Priminsime, kad A. M. buvo kaltinamas tuo, jog 2010 m., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, vienoje TV pažinčių svetainėje virtualiai susipažino su 31 m. klaipėdiete, pradėjo su ja surašinėti SMS, vėliau – skambino jai bei rašė laiškus, meluodamas, kad turi nekilnojamojo turto – žemės ir žadėdamas ją vesti. Įgavęs moters pasitikėjimą, A. M. apgaule per kelis kartus išviliojo iš jos nemažą pinigų sumą bei prikalbino ją parduoti savo turimą 140 tūkst. litų vertės butą Klaipėdoje su atpirkimo teise už perpus mažesnę jo kainą. Pinigai nuteistajam neva buvo reikalingi sumokėti už paslaugas advokatui, kuris esą rūpinosi, kad jis kuo greičiau išeitų į laisvę.
Nuo vaikystės sunkią negalią turinti moteris, patikėjusi nuteistojo pažadais grįžus iš įkalinimo vietos kurti bendrą gyvenimą bei, pardavus tariamai turimą žemę, grąžinti jos skolas, prasiskolino greitųjų kreditų bendrovėms. Be to, ji, įkalbėta A. M., antrajam kaltinamajam R. B perdavė dalį (24 238 Lt) už savo parduotą butą gautų pinigų.
Pirmos instancijos teismas šią po kelis kartus už analogiškus nusikaltimus jau teistų asmenų nusikalstamą veiką įvertino kaip civilinius santykius, o neįgaliai nukentėjusiajai išaiškino, jog „civilinė ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka“.
„Tas faktas, kad išteisintasis jam inkriminuotus veiksmus atliko realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, paneigia pirmos instancijos teismo teiginius apie jo sąžiningus ketinimus vykdyti turtinius įsipareigojimus, juolab kad nukentėjusiajai jis liko skolingas didelę pinigų sumą, kas tik patvirtina, jog jis užvaldė svetimą turtą ne tik esmingai suklaidindamas nukentėjusiąją, bet ir apsunkindamas pastarosios galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka, todėl manome, kad teismo teiginiai apie civilinį teisinį kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdį nepagrįsti, o išteisintųjų padaryta veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas“, – apeliacinio skundo esmę pakomentavo prokurorė J. Rumbinaitė.