Perdavus šią itin didelės apimties baudžiamąją bylą Kauno apygardos teismui, kaltinamiesiems Giedriui Janoniui, Deivydui Čereškai ir Tomui Gaidankai jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Jie buvo suimti kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje šiuo metu kaltinamiesiems yra paskirtos kelios švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, įskaitant namų areštą, praneša teismas.
Surengus specialų teismo posėdį, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimis kaltinamiesiems G. Janoniui ir T. Gaidankai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, o 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi – D. Čereškai paskirtas suėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi D. Čereškai suėmimo terminą pakeitė ir nustatė jį 2 mėnesiams, 2022 m. birželio 14 d. nutartimi G. Janoniui suėmimo terminą pakeitė ir nustatė jį 2 mėnesiams, 2022 m. birželio 15 d. nutartimi T. Gaidankai suėmimo terminą pakeitė ir nustatė jį 2 mėnesiams.
Specialiuose teismo posėdžiuose, kurie buvo skirti kardomųjų priemonių klausimams spręsti, dalyvavęs prokuroras, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio mėnesio nutartis, kuriomis kaltinamiesiems buvo sutrumpintas kardomųjų priemonių – suėmimų terminas, bei numatytas reikalingumas svarstyti kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimą, visiems trims kaltinamiesiems prašė suėmimus pakeisti į kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių – užstatus, intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams ir dokumentų paėmimą.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamiesiems nepratęsė, o ją pakeitė į kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad kaltinamieji be pertraukos suėmime jau yra ilgą laiko tarpą (buvo suimti ir kitoje šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje) bei atsižvelgusi į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nurodytus imperatyvius argumentus dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo pareigos spręsti klausimus dėl užstato tinkamumo kaip švelnesnės kardomosios priemonės ar švelnesnių kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, dokumentų paėmimo) komplekso, tam, kad būtų pasiekti proceso tikslai, nusprendė, kad griežčiausios kardomosios priemonės tolesnis taikymas kaltinamiesiems iš esmės pažeidžia kaltinamųjų teises ir yra neproporcingas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu ir negali būti pateisinamas.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir kitomis, savo pobūdžiu švelnesnėmis už suėmimą, kardomosiomis priemonėmis.
Visiems kaltinamiesiems teismas skyrė intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, dokumentų paėmimą ir nustatė tokius užstato dydžius: G. Janoniui teismas skyrė 30 000 Eur užstatą, o D. Čereškai – 20 000 Eur užstatą.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl užstato taikymo T. Gaidankai konstatavo, kad esamomis aplinkybėmis nėra pagrįstų duomenų, kad T. Gaidanka būtų pasirengęs jį įmokėti.
Pats kaltinamasis nurodė, kad neturi galimybių įmokėti užstato, todėl šios kardomosios priemonės, kuri iš esmės pagrįsta paties proceso dalyvio valia, taikymas negalimas.
Pažymėtina, kad intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, o nustatydamas jos sąlygas teismas sudarė dienotvarkę, pagal kurią kaltinamieji visą parą bus stebimi elektroninio sekimo priemonėmis ir įpareigoti nuolatos būti nustatytoje namų zonoje. Be to, iš jų paimti asmens dokumentai. Ši kardomoji priemonė taip pat paskirta įvertinus tai, kad minėtoje kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems jau yra paskirta viena griežčiausių kardomųjų priemonių – namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kaltinamiesiems G. Janoniui ir T. Gaidankai dar ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Spręsdama klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad kaltinamieji turi nuolatines gyvenamąsias vietas, yra vedę, yra asmenų, kuriais privalo rūpintis, iki suėmimo dirbo, planuoja įsidarbinti, keli turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji yra saistomi socialiniais ir šeiminiais ryšiais, kas mažina prielaidas išvadai, kad jie bandys bėgti ar slėptis, nors tokia tikimybė visgi išlieka.
Teismo nutartys gali būti skundžiamos Lietuvos apeliaciniam teismui.