Policija: bausmės turi būti labai griežtos
Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų rugsėjo Lietuvos keliuose įvyko 5 064 eismo įvykiai, kuriuose žuvo net 559 žmonės. Iš jų – 50 vaikų. Avarijose buvo sužeista 6 330 žmonių.
Didžioji dauguma tragiškai pasibaigusių nelaimių nutiko dėl vairuotojų kaltės – jie mirtinai sužalojo 380 žmonių.
Šiurpą keliantys skaičiai labai panašūs į bendrą visų praėjusių metų statistiką. Net Policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius pripažįsta, kad policija kol kas nėra pajėgi pažaboti didėjančio avaringumo.
„Latviai neseniai priėmė labai kardinalias įstatymo pataisas, iš pradžių sukėlusias šoką. Tačiau avaringumas, eismo pažeidėjų Latvijoje staigiai sumažėjo, tačiau, noriu pabrėžti, palaipsniui žmonės prisitaikė ir šiais metais situacija vėl tokia pati“, - teisės portalui „Infolex“ V.Grigaravičius guodėsi, kad statistika blogėja ir Estijoje, Suomijoje.
S.Skvernelis viliasi, kad situacija Lietuvos keliuose gali pagerėti po priimtų Administracinių teisės pažeidimo kodekso pataisų.
Jomis siūloma dar labiau sugriežtinti bausmes ir baudas piktybiniams ir neblaiviems vairuotojams – esą sankcijos turi būti tokios griežtos, kad pajustų ne tik pažeidėjas, bet ir kiti vairuotojai būtų atgrasinti nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo darymo.
„Teigiamus rezultatus pajusime tik tada, kai visi kartu dirbsime bendrą darbą ir jausime atsakomybę prieš sėsdami prie vairo“, - įsitikinęs Eismo priežiūros tarnybos vadovas.
Kelių taisyklių pažeidėjai – tarsi savižudžiai
Psichologas Raimundas Alekna mano, viena priežasčių, dėl ko Lietuvoje daugėja autoavarijų, žmones kamuojančios psichologinės problemos. „Piktybiniai pažeidėjai keliuose - tarsi savižudžiai, už savo veiksmus stokojantys atsakomybės jausmo“, - sakė R.Alekna.
Nuolatinės diskusijos spaudoje, radijuje ir televizijoje apie skaudžias nelaimes keliuose, psichologo nuomone, taip pat gali prisidėti prie didėjančio avaringumo.
„Ne ten dedame akcentus – griežtinamos bausmės ir kelių gerinimo kokybė problemos iš esmės neišspręs, - sakė jis. - Reikia daugiau dėmesio skirti žmonių savijautos gerinimui, kad jie pajustų psichologinį ir dvasinį saugumą“.
Nuolatinė įtampa, tikslų gyvenime neturėjimas, nesaugi visuomenė – bene pagrindinės priežastys, dėl ko net ir paskelbus karą keliuose nemažėja skaudžių avarijų skaičius.
Psichologas taip pat pabrėžė, kad psichologinių problemų gali turėti ir ypatingai apsisaugoti bandantys vairuotojai.
„Netgi jeigu žmogus keletą kartą papuolė į avariją, tačiau nėra jos kaltininkas, jam taip pat reikalinga pagalba – reikia tokius žmones skatinti pasidomėti, kodėl jie „traukia“ kitus automobilius. Galbūt ir juose yra problemų“.
Nedrausmingiems vairuotojams – griežtesnės sankcijos
„Esu tikras, kad Seimas priims įstatymo pataisas ir situacija keliuose pagerės – pažiūrėkime į kaimyninės Latvijos patirtį“, - sakė Eismo priežiūros tarnybos vadovas.
DELFI primena, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų projekte siūloma griežtinti atsakomybę vairuotojams, kurie dėl KET pažeidimo sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, būdami apsvaigę.
Už šį pažeidimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti, žadama taikyti administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Taip pat siūloma konfiskuoti transporto priemones, jei neblaivus ar apsvaigęs žmogus vairuoja pakartotinai.
Taip pat siūloma bausti neblaivius ar apsvaigusius mopedų, dviračių vairuotojus baudomis nuo 300 iki 500 litų.
Autotransporto priemones siūloma atimti ir iš tų, kas neturi dvejų metų vairavimo stažo, bet nustatytą greitį viršija daugiau kaip 40 km/val.
Vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti ir viršijantiems greitį daugiau kaip 50 km/val., būtų taikomas administracinis areštas.
Siūloma griežtinti atsakomybę tiems, kas vairuoja transporto priemonę neprisisegę saugos diržų bei veža neprisisegusius keleivius.
Kadangi šiuo metu nustatyti baudos dydžiai yra neadekvatūs pažeidimų pavojingumui ir neleidžia efektyviai siekti administracinės nuobaudos tikslų, siūloma bausti tiek vairuotojus, tiek keleivius – nuo 100 iki 200 litų.
