Tarp paskyros lankytojų kilo diskusija dėl avarijos kaltininko, mat dviratininkas, dėvintis šviesą atspindinčią liemenę, per pėsčiųjų perėją stūmė dviratį tekinas, nesižvalgydamas į šonus, užsimaukšlinęs gobtuvą. Savo manevrą jis pradėjo tuo metu, kai vidurinėje eismo juostoje jo praleisti sustojo transporto priemonė, iš kurios nufilmuotas incidentas.
Vieni skaitytojai kaltino dviratininką, kiti visureigio vairuotoją, dar kiti abu.
Situaciją pakomentavo Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Juozas Sykas, turintis didelę patirtį tiriant įskaitinius ar rezonansinius eismo įvykius.
J. Sykas: "Panašias situacijas reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktas (tai nuo 2014 m. spalio mėn. įsigalioję nauji KET punktai). Tai štai - KET 30 punktas reglamentuoja tas situacijas, kai artėjama prie pėsčiųjų perėjos ir greta nėra važiuojančių transporto priemonių. KET 31 punktas - reglamentuoja tas situacijas, kai artėjama prie pėsčiųjų perėjos ir greta yra važiuojančių transporto priemonių. Jeigu yra GRETA važiuojančių transporto priemonių, kurios lėtina greitį prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją - privalu ir GRETA važiuojančiam automobiliui stabdyti iki to momento, kuomet pėsčiųjų perėja bus apžvelgiama nuo kairiojo iki dešiniojo krašto per visą jos ilgį. Ir jokie pasiteisinimai nepriimami (nepastebėjau, bėgo, važiavo dviračiu...)". Taigi dviratininko kaltės šioje situacijoje nėra. Jo sustojo praleisti. Ir jis pasileido per gatvę.
Prokuroras prisiminė, panašų įvykį, kai 2014 m. liepos 28 d., apie 07.38 val., Klaipėdoje, Šiaurės prospekte, automobilis "VW Bora" partrenkė per perėją dviračiu važiavusį vaikinuką. Prokuroro nuomonė dėl kaltės sutapo su ekspertų nuomone - automobilio vairuotojas iškeliavo į teismą atsiimti bausmės.
Grįžtant prie šios filmuotos medžiagos, prokuroras Juozas Sykas sako, kad jeigu nebūtų šalia važiuojančio automobilio, tuomet jau būtų KET 30 p. ir 44 p. (pėsčiojo pareiga įžengti į važiuojamąją kelio dalį įsitikinus eismo saugumu pareiga) arba 30 ir 64.9 p. (dviratininkams draudžiama važiuoti pėsčiųjų perėjomis) ir be ekspertų išvadų būtų neišsiversta, nes būtų reikalingi skaičiavimai - ar tuo momentu, kuomet įžengė / įvažiavo pėsčiasis / dviratininkas - vairuotojas turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį ir panašiai.
Prakalbus apie pėsčiųjų perėjas, prokuroras J. Sykas nori atkreipti dėmesį, jog naujai patvirtintose taisyklėse yra kiek pakoreguotas buvęs KET 37 punktas (dabartinis - KET 30 punktas). Yra pridėtas sakinys - „Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo kabinos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“. Anksčiau šio sakinio nebuvo. Taigi - kokios tos papildomos priemonės - spręsti kiekvienam vairuotojui. Tikriausiai greičio mažinimas iki visiško pėsčiųjų perėjos apžvelgiamumo. Galima sakyti, grįžtame į tuos laikus, kuomet pėsčiųjų perėja buvo „šventa karvė“, - reziumavo J. Sykas.
Beje, incidentas tarp dviratininko ir visureigio Klaipėdos kelių policijos biure užregistruotas nebuvo. Informacija iki biuro nenuėjo. Laidos "Reidas" autoriai susisiekė su žiūrovu, kuris atsiuntė šią medžiagą. Vaikinas teigė, kad po kurio laiko važiuodamas Šilutės plentu atgal, matė kaip kelkraštyje visureigio vairuotoja kalbasi su guviu nukentėjusiuoju. O dar vėliau jie nuvažiavo savais keliais.