„Buvęs sutuoktinis prieš savo beveik trejų metų sūnų smurtauja ir netgi jį seksualiai prievartauja“, – tokio pobūdžio pareiškimus policijai parašiusi motina vėliau savo teiginius patvirtino per apklausas, tačiau ikiteisminius tyrimus atlikę pareigūnai išsiaiškino, kad moteris pateikė melagingą informaciją.
Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs moteriai iškeltą baudžiamąją bylą dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Už tai jai buvo skirta 40 MGL (1506,4 eurų) bauda, tačiau jos nuteistajai nereikės mokėti – moteris bausmę jau yra atlikusi, nes kurį laiką praleido Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Griežčiausia kardomoji priemonė moteriai buvo skirta dėl to, kad ji buvo pasislėpusi nuo teisėsaugos – vykstant bylos nagrinėjimui slapta su mažamečiumi sūnumi buvo išvykusi į Didžiąją Britaniją. Dėl to jai teismas buvo paskelbęs kaltinamosios paiešką bei kreipėsi dėl Europos arešto orderio išdavimo, bet šis nebuvo išduotas dėl neekonomiškumo.
Kaunietę pirmosios instancijos teismas buvo nuteisęs ir dėl savavaldžiavimo, nes ji, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai į D. Britaniją išsivežė sūnų – su juo užsienyje moteris gyveno apie pustrečio mėnesio. Kaltinimai dėl savavaldžiavimo moteriai buvo panaikinti, nes, kaip konstatavo teismas, savavališkas subjektinės teisės vykdymas nebuvo tiek pavojingas, kad jį būtų galima vertinti kaip padarius didelės žalos nukentėjusiuoju pripažinto mažamečio berniuko tėvo teisėms ir teisėtiems interesams.
Tiesa, tėvas manė kitaip – jis tikino, kad po to, kai nesimatė su sūnumi, buvo priverstas iš naujo atkurti su juo santykius, nes vaikas esą tėvo net nepažino. Dėl to, kad tėvas su vaiku negalėjo matytis pustrečio mėnesio, buvusi sutuoktinė jam turės sumokėti 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šiuo metu berniukas gyvena ne su savo motina, o su tėvu – taip yra nusprendęs teismas. Tačiau su tuo kategoriškai nesutinkanti motina teisėjų prašė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, kad kuo skubiau jos sūnus būtų grąžintas motinai ir „išlaisvintas iš seksualinės kankinimų vergijos, kurią jis patiria iš tėvo“. Tokių motinos reikalavimų teisėjai net nevertino, nes jie siejami su civilinio proceso tvarka spręstinais klausimais.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad kauniečių sutuoktinių santuoka buvo nutraukta dar 2009 m. pabaigoje, teismo sprendime buvo nurodyta, jog tėvas gali matytis su sūnumi.
Vaiko motina teigė, kad teismo sprendimą vykdė maždaug pusę metų, tačiau vėliau prasidėjo keisti dalykai – esą sūnus, pamatęs tėvą, pradėdavo mikčioti. „Manau, jo išsigąsdavo, nes tėčio bijojo, todėl kartais vaiko neatiduodavau, dėl to įvykdavo konfliktai“, – sakė moteris.
Ji tikino, kad vaiko savijauta pagerėjo tik tada, kai sūnų išsivežė į užsienį – čia kreipėsi į specialistus, kurie vaikui suteikė psichologinę pagalbą. „Sūnus pasitaisė, tapo bendraujantis, gyvybingas, nustojo visko bijoti“, – teimui nurodė motina.
Nuteistoji taip pat pažymėjo, kad jos teiginiai policijai apie panaudotą tėvo smurtą prieš vaiką nėra išgalvoti, nes esą yra daug tiesioginių įrodymų, tačiau nebuvo apklausti liudytojai.
Tačiau su tuo nesutiko teisėjai, pažymėję, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad „byloje be motinos parodymų dėl smurto prieš mažametį jos sūnų nėra jokių kitų, objektyviai egzistuojančių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad vaikas būtų tapęs nusikaltimo auka dėl tėvo jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų“.
Toks pats sprendimas buvo priimtas ir pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl galimo seksualinio prievartavimo.
„Bylos duomenys leidžia teigti, kad motina aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia pranešė žinomai melagingą informaciją, įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kad buvęs jos sutuoktinis smurtavo prieš savo sūnų ir jį seksuliai išnaudojo, nes atliekamų ikiteisminių tyrimų metu nurodyta informacija dėl tėvo nusikalstamų veikų prieš savo sūnų nepasitvirtino ir abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti“, – pabrėžė motiną dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą nuteisęs teismas.
Anot teisėjų, sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorai priėmė įvertinę ir teismo psichologijos ekspertizės, atliktos mažamečiui berniukui, išvadą. Joje nurodyta, kad motina, savo namuose atlikusi sūnaus „apklausą“ ir jo „parodymus“ užfiksavo įrašuose, tačiau juose užfiksuotų žodžių vaikas negalėjo pasakyti, nes jo aktyvusis žodynas yra siauras, o jis pats tokių teiginių negalėjo išsakyti dėl ekspresyviosios kalbos atsilikimo.
„Bylos duomenimis nustatyta, jog šias aplinkybes vaikui pateikė jo motina, užduodama jam menančius klausimus, – pabrėžė teismas. – Šio ekspertinio tyrimo išvados suteikia pagrindą pagrįstai teigti, jog pirminiai duomenys apie seksualinę prievartą byloje gauti ne iš mažamečio žodžių, o būtent iš motinos, kuri suvokdama ir žinodama, jog pati sugalvojo aplinkybes apie prieš jos sūnų tėvo neva vartotą seksualinę prievartą, apie tai informavo teisėsaugos instituciją, siekdama, jog šiam būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.“
Tuo metu vaiko tėvas sakė, kad nesutarimai su žmona prasidėjo dar 2008 m. vasarą, o dėl buvusios sutuoktinės melagingų skundų iki šiol kenčia jo reputacija.