Teismo atstovė Milda Bučnytė BNS informavo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas vienerių metų laikotarpiui, nuteistoji įpareigota visu šiuo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir juos išlaikyti.
Taip pat per pusę metų nuo nuosprendžio paskelbimo, jai pavesta sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
„Teismas iš dalies tenkino prokurorės apeliacinį skundą (...) ir pripažino ją kalta už tai, kad ji piktnaudžiavo savo, kaip motinos teisėmis, sistemiškai fiziškai ir psichiškai gniuždė mažametį savo sūnų“, – sakė M. Bučnytė.
Pasak jos, E. Geležiūnienė taip pat pripažinta kalta dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris yra susijęs su prieš vaiką naudotu psichologiniu smurtu ir jo pasekmėmis.
Teismas patenkino ir nukentėjusiųjų advokatės prašymą bei priteisė 1 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kauno apylinkės teismas sausio mėnesį išteisino E. Geležiūnienę dėl smurto prieš vaiką, nes nenustatė, kad būtų padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika. Šį sprendimą apskundė prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį pradėtas 2018 metų spalį, iš darželio gavus pranešimą apie sumuštą vaiką.
Dėl šio epizodo Kauno apygardos teismas nusprendė, kad nors nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau byloje nėra įrodyta, kad ją padarė būtent E. Geležiūnienė.
Pati moteris savo kaltę viso proceso metu kategoriškai neigė.
Vaikas ikiteisminio tyrimo metu, maždaug metus laiko, buvo paimtas iš šeimos, pusę to laiko jis negalėjo matytis su artimaisiais. Matytis su juo buvo uždrausta ir E. Geležiūnienei.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo atliekamas ir moters sugyventinio atžvilgiu, tačiau vėliau nutrauktas.
Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.