A. M., 2021 m. sausio 28 d., apie 23.25 val., Kauno rajone, Raudondvaryje, važiuodamas automobiliu pro langą tyčia ne mažiau kaip keturis kartus šovė iš jam priklausančio 9 mm kalibro pistoleto „Kevin ZP“ į daugiabutį gyvenamąjį namą, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiajai priklausančio buto lango stiklą, padarydamas nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalą, taip pat sugadino daugiabučio namo sienos 3 vnt. apdailos plytelių, 12 eurų vertės.
A. M. teigė, kad jis kaltę pripažįsta, tačiau esminių faktinių veikos padarymo aplinkybių jis nepripažino – nepripažino, jog tyčia šovė į namą, t. y. nepripažino, jog jo šūviai buvo nukreipti į namą bei nepripažino tyčinės kaltės.
„Ties kaltinime nurodytu pastatu jis šiuo ginklu neatsakingai gal keturis kartus tyčia iššovė į viršų, tačiau pataikė į daugiabučio namo sieną, antro aukšto langą, plyteles. Apie tai, kad pataikė į namą, sužinojo iš spaudos, nes ketinimo pataikyti į namą nebuvo,“ - rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatavo, jog A. M. parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybinė versija, prieštaraujanti įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotoms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad kulkų padaryti apgadinimai namo fasade vienas kito atžvilgiu išsidėstę nedideliu atstumu, visos kulkų padarytos žymės nedideliame aukštyje, t. y. 1,5 m – 4,8 m atstumu nuo žemės. Šie duomenys akivaizdžiai paneigė kaltinamojo parodymus, kad jis šovė į orą, į viršų.
„Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad paleisdamas ne mažiau kaip keturis šūvius į gyvenamąjį namą, suprato, kad gali būti apgadintas svetimas turtas, t. y. namo fasadas, langai ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai savo veiksmais leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia,“ - konstatavo teismas.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo sutuoktinė prašė perduoti A. M. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamojo sutuoktinė galėtų būti tinkama laiduotoja, tačiau byloje nenustatyta viena iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – visiškas kaltės pripažinimas.
„Kaip jau minėta, kaltinamasis nepripažino faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. to, kad jis tyčia, sąmoningai šūvius paleido į namą, bei nepripažino savo tyčinės kaltės. Nenustačius vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, laidavimo institutas šuo atveju negali būti pritaikytas,“ - nurodoma teismo nuosprendyje.
Skirdamas bausmę A. M., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo kėsintasi į svetimą turtą, padaryta reali turtinė žala, kurią kaltinamasis savo noru atlygino, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi šeimą, gyvenamą vietą.
A. M. skirtas laisvės apribojimas 7 mėnesių terminui, skiriant jam įpareigojimus: 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.