I. Arakas taip pat kaltinamas pasikėsinęs nužudyti kriminalinio pasaulio veikėją Gija Zabachidzę, šis savo namuose buvo pašautas į gerklę, bet medikai jo gyvybę išgelbėjo.
Baudžiamasis kodeksas už nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (LR BK 129 str. 2 d.) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
I. Arakui taip pat pateikti kaltinimai neteisėtu disponavimu ginklais ir šaudmenimis.
Prieš Kauno apygardos teismą stojęs Imre Arakas nei iš tolo nepriminė to sportiško sudėjimo vyro, kuris įamžintas anksčiau darytose fotografijose. Po ilgų kalinimo metų jis atrodė ženkliai pasikeitęs – veidą išvagojusios raukšlės, ilgi, žili plaukai, viršugalvį dengė kipą primenanti kepuraitė.
Teismui jis minėjo gimęs 1958 metų gruodžio 1 dieną Taline, iki sulaikymo gyvenęs Ispanijoje, oficialiai niekur nedirbęs, o paskutinį kartą teistas Airijoje, atlikęs jam skirtą įkalinimo bausmę.
Nors teisiamasis nurodė esantis Estijos piliečiu, bendrauti su teisėjų kolegija jis panoro anglų kalba.
Kalbos barjeras tapo viena priežasčių, dėl kurių buvo atidėtas šiandien turėjęs vykti bylos nagrinėjimas. Paaiškėjo, kad I. Arakasui neįteiktas į anglų kalbą išverstas kaltinamasis aktas, todėl pažeidžiama viena fundamentalių kaltinamojo teisių – žinoti kuo yra kaltinamas ir gintis.
Teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo tik viena iš trijų nukentėjusių, nužudyto gyvenimo draugė ir jo vaiko motina Raimonda. Dar viena nukentėjusia pripažinta moteris teismui nurodė posėdyje negalinti dalyvauti, nes tuo metu turi būti LSMU diplomų įteikimo ceremonijoje.
Trečiasis nukentėjusysis, pasikėsinimą išgyvenęs Kauno šešėlinio pasaulio atstovas Gija Zabachidzė teismo prašė posėdį atidėti, nes šiuo metu yra valstybės saugomas liudininkas ir gyvena ne Lietuvoje.
Tiek teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras, tiek ir kaltinamojo gynėjas prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Pasak valstybės kaltintojo, jame išreiškė norą dalyvauti kiti du nukentėjusieji, todėl būtina atsižvelgti į šį jų pageidavimą. Gynėjas atkreipė dėmesį, kad teisiamasis dar nesusipažinęs su kaltinamuoju aktu, šis nėra išverstas į anglų kalbą, kuria bendrauti pageidauja I. Arakasas.
Įvertinęs šias aplinkybes Kauno apygardos teismas nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti, kitas posėdis turėtų įvykti rugsėjo viduryje.
Planuojama, kad jame bus pagarsintas kaltinamasis aktas, parodymus žada duoti I. Arakasas.
Sprendžiamas ir kardomosios priemonės klausimas. I. Arakas jau daugiau nei metus yra už grotų, o liepos pradžioje suėmimo terminas baigiasi. Pasak prokuroro, suėmimo pagrindai nėra išnykę, todėl jį būtina pratęsti maksimaliam, 3 mėnesių terminui. I. Arakasas ir jo advokatas Gediminas Bukauskas tam neprieštarauja.
Po teismo posėdžio I. Arako advokatas minėjo, kad jo klientas pilnai pripažįsta savo kaltę, tačiau buvo tik nusikaltimo vykdytojas.
Paklaustas, ar šio nužudymo užsakovai galėjo būti kriminalinio pasaulio šulai Sergėjus Bėglikas ir Renaldas Kanys, gynėjas atsakė teigiamai.
„Delfi“ primena, kad 2016 metų gruodžio 21 d. įvykdyto Remigijaus Morkevičiaus nužudymo tyrimas ilgus metus buvo užstrigęs ir atrodė, kad nusikaltimas net nebus atskleistas.
Tačiau proveržis pareigūnai pasiekė, kai į jų rankas pateko 66-erių metų estų samdomas žudikas Imre Arakas, dar žinomas „mėsininko“ pravarde.
Jaunystėje ne kartą Estijoje teistas ir kalėjime sėdėjęs Imre Arakas 1998 m. emigravo į Estiją. Įtariama, kad nuo tada jis dirbo samdomu žudiku ir yra atsakingas už ne vieną žmogžudystę įvairiose Europos valstybėse.
Įkliuvo jis tik 2018 m. Airijoje. Ten jį pasamdė Kinahanų kartelis, pasiūlęs jam 100 tūkst. eurų už jų oponento Jameso Gately nužudymą. Teisėsauga sužinojo apie planuojama žmogžudystę ir jai užkirto kelią, o I. Arakas į kalėjimą 6 metams pasiųstas už pasikėsinimą nužudyti.
Atlikęs bausmę jis iškart perduotas Lietuvai. Buvo skelbiama, kad jis įtariamas 2015 metais organizavęs Deimanto Bugavičiaus nužudymą. Du estai, įvykdę šį nusikaltimą, ir vienas jiems padėjęs lietuvis dėl to jau atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Tačiau pareigūnai išsiaiškino, kad I. Arakas greičiausiai įvykdė ir R. Morkevičiaus žmogžudystę. Žinomas kovotojas prie savo namų buvo sušaudytas kalašnikovu, į jį pataikė 7 kulkos.
Be to, I. Arakas prisipažino pasikėsinęs į Kauno šešėlinio pasaulio atstovo Gijos Zabachidzės gyvybę 2016 m. liepos 22 d.
Kaune, Aleksoto rajone, savo namuose miegant G. Zabachidzei prie praviro lango prisėlinęs žudikas pistoletu peršovė gerklę. Laiku nuvežus į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba jis išgyveno.
Iš savų šaltinių nusikalstamame pasaulyje sužinojęs, kas siekia jo mirties ir greičiausiai supratęs, kad antrojo pasikėsinimo neišgyvens, G. Zabachidzė ėmė duoti parodymus teisėsaugai, tapo valstybės saugomu liudininku. Remiantis jo bei kitų liudininkų parodymais teisėsaugininkai ėmė dėlioti sudėtingą mozaiką.
Paaiškėjo ir du pagrindiniai šios dėlionės veikėjai: buvęs Kauno „Daktarų“ gaujos narys Renaldas Kanys ir uostamiestyje gyvenęs šešėlinio pasaulio atstovas, po avarijos prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas Sergejus Bėglikas.
Prieš kurį laiką emigravę į Ispaniją jie sugebėjo sukurti milijoninį pelną generuojantį narkotikų kontrabandos kartelį, kuriame veikė ir lietuviai. Panašu, kad S. Beglikas ir R. Kanys asmeniškai D. Bugavičiaus nepažino, tačiau motyvą siekti jo mirties visgi turėjo.
Manoma, kad sprendimas pašalinti D. Bugavičių galėjo būti priimtas Ispanijoje įsikūrusiems kvaišalų kontrabandininkams pastebėjus, kad iš sodybos prie Varnių miestelio dingo stambi hašišo siunta. Jos vagystę, tikėtina, organizavo būtent D. Bugavičius.
R. Kaniui ir S. Beglikui nusprendus pašalinti iš kelio konkurentą buvo pasirinkti smogikai iš Estijos, tarpine grandimi tarp užsakovų ir vykdytojų galėjo būti Ispanijoje gyvenęs ne kartą teistas estas Jaakas Tuuksamas. Esą šis kreipėsi į savo tautietį, taip pat Ispanijoje apsistojusį bei samdomu žudiku vadinamą Imre Arakas’ą, o jis suradęs tiesioginius vykdytojus – Arle Grabbi ir Hans’ą Erik’ą Ehvert’ą, viduramžių kovas rekonstruojančio Talino klubo narius.
Šiems Kaune talkino Ispanijoje nemažai laiko leidęs Ričardas Baika. Bylos duomenimis, prie nusikaltimo taip pat prisidėjo ir senosios „Daktarų“ gaujos „gvardijos“ atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“ sūnus Rimvydas. Jis, kaip ir R. Kanys šiuo metu ieškomi teisėsaugos, jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai. O štai S. Bėglikas toliau tebesimėgauja gyvenimu Ispanijoje – vietos pareigūnai atsisakė jį išduoti Lietuvai.
Atsikračius D. Bugavičiumi, nuspręsta nužudyti ir jo bičiulį G. Zabachidzę. Tam pasamdytas I. Arakas. O štai kodėl tiksliai kriminaliniams veikėjams užkliuvo R. Morkevičius iki šiol nėra aišku.
Duoti parodymus I. Arakas pradėjo šių metų pradžioje, nes dar pernai, kalbėdamas su Estijos žiniasklaida, jis kategoriškai neigė savo kaltę dėl nužudymų.
Tačiau šiemet vasarį jis jau pastebėtas prie R. Morkevičiaus namų, kur buvo atliekamas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. I. Arakas užfiksuotas su kalašnikovo muliažu rankose, rodydamas, kaip įvykdė R. Morkevičiaus žmogžudystę.
Estų žudikas pirmą kartą už grotų pakliuvo dar 1979 m. Tuomet 20-metis jaunuolis su sėbru apvogė šaudyklą Taline, iš kurios pagrobė 13 ginklų bei šimtus šovinių. I. Arakas buvo greit sulaikytas, tačiau sugebėjo pabėgti iš teismo iššokęs pro langą. Jam pavyko prasislapstyti 87 dienas, po to jis buvo sulaikytas ir įkalintas 15-ai metų.
Į laisvę išėjęs Estijai jau atkūrus nepriklausomybę jis susidėjo su vietos gaujomis. Manoma, kad jis dalyvavo konflikte su Rusijos nusikaltėliais, nusinešusiame daugiau nei 100 gyvybių. Pats I. Arakas ne kartą vos išvengė mirties.