Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo Vilniaus apygardos teismas paskelbs penktadienį – jau iš anksto su prokuroru ir advokatais buvo suderinti klausimai ekspertams. Jų bus klausiama ne tik apie R. Ivanausko regėjimo būklę ne tik nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas, padarymo metu, bet ir dabar, kai byla nagrinėjama teisme. Nuo šios ekspertizės turėtų priklausyti, ar sunkiais nusikaltimais kaltinamas D. Kedžio bičiulis galės atlikti laisvės atėmimo bausmę, jeigu tokia jam būtų paskirta.
Ekspertizės paskyrimas stabdo baudžiamosios bylos nagrinėjimą – toliau kaltinimų R. Ivanauskui ir E. Barauskaitei pagrįstumą teisėjai aiškinsis tik rugsėjo 21 d. suplanuotame posėdyje.
Kad R. Ivanauskas nematydavo dar 2009 m., kai D. Kedys, įtariama, planavo žudynes, pirmadienio posėdyje patvirtino ne tik E. Barauskaitės sesuo Ingrida Bacevičienė, bet ir R. Ivanausko sesers vyras Ričardas Visockas, anksčiau dirbęs Kauno rajono apylinkės teisme.
I. Bacevičienė neslėpė, kad nepritarė sesers draugystei su R. Ivanauskui. „Eglė – mano vienintelė sesuo, kaip bebūtų, nori nenori, turėjau jos sprendimą priimti“, – moteris sakė, kad su seserimi praktiškai nebendravo, kai ši palaikė artimus ryšius su R. Ivanausku.
Kaltinamosios sesuo prisipažino, kad gyvendama su R. Ivanausku Eglė buvo „užguita ir neturėjo balso“.
„Ji nieko negalėjo daryti, net su kolegomis kur nors po darbo nueiti, nes Raimundas buvo labai pavydus“, – sakė I. Bacevičienė.
Kalbėdama apie R. Ivanauską, moteris pažymėjo, kad jai niekada nekilo abejonių, jog jis yra aklas. „Jis nesiorientuodavo, nelaikydavo lygsvaros – jis visada buvo įsikibęs į Eglę, o per šeimos balius net maisto sau į lėkštę neįsidėdavo“, – teisme sakė liudytoja.
Kad R. Ivanauskas visiškai nematė, teigė ir jo sesers vyras R. Visockas. „Raimundo tėvas buvo visiškas neregys, Raimundas visą laiką prastai matė, o praėjus dviem mėnesiams po motinos mirties išėjo į gatvę ir visiškai prarado regėjimą“, – sakė jis.
Anot liudytojo, R. Ivanauskui buvo atlikta akių operacija, tačiau regėjimo atstatyti taip ir nepavyko. „Būdavo, praeinu pro šalį, o jis net nesisveikina – jis tiesiog nieko nematydavo“, – tvirtino R. Visockas.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas teismui yra pateikęs vaizdo įrašą, kuris buvo rastas E. Barauskaitės mobiliajame telefone – moteris filmavo, kaip R. Ivanauskas savo mažamečiui sūnui bandė padėti važiuoti dviračiu.
Šį vaizdo įrašą teismas dar praėjusių metų sausį peržiūrėjo neviešo posėdžio dalyje – taip siekiama apsaugoti nepilnamečio interesus. Šiuo įrašu prokurorai bando įrodyti, kad prieš žudynes D. Kedį galimai kurstęs R. Ivanauskas turėjo kuo puikiausią regėjimą, nors dabar teisme aiškina, jog nieko nebemato ir jam reikalinga speciali pagalba.
Į R. Ivanausko ir E. Barauskaitės baudžiamąją bylą prokurorai yra pateikę dešimt kompaktinių ir šešiolika vaizdo plokštelių, kuriose yra užfiksuoti ir kaltinamųjų pokalbiai, vadinamojo slapto liudytojo Mindaugo Žalimo pasakojimai pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodymų užfiksavimas įvykio vietose.
Nukentėjusieji mano, kad teisti reikia ir kitus
Teisme apklausinėjant nukentėjusiuosius daugelis jų piktinosi, kad kaltinamųjų suole nesėdi nužudymų organizatoriai.
A. Ūso tėvas Aleksandras Ūsas yra sakęs, kad dėl sukurtos istorijos apie pedofiliją turėtų kentėti Venckų ir Kedžių giminės. „Aš niekada neapkaltinsiu žmogaus, jeigu neturiu faktų“, – sakė jis.
Kad Kedžiai ir Venckai gali būti susiję su nužudymais, mano ir J. Furmanavičiaus seserys.
„Dabar matyti, kad pedofilijos nebuvo, buvo tik kerštas, noras parodyti, kad jis yra aukščiau visko, manau, D. Kedį viskam paruošė sesuo, kurios pasisakymai ne ką blogesni už jos brolį, manau, viso šito dalyko iniciatorė buvo N. Venckienė“, – teisme pabrėžė ir V. Naruševičienės bei Laimutės Stankūnaitės tėvas Stasys Stankūnas.
Šioje byloje prokurorai teigia, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su vadinamuoju slaptuoju informatoriumi Mindaugu Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.
2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.
D. Kedys: M. Žalimas yra patikimas žmogus
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Savickas teisme sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R. Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.
Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus.
Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.
Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.
Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.
Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.