Vilniaus apygardos teisme salėje ketvirtadienio rytą kaukėta pareigūnė atvedė slaptuoju informatoriumi įvardijamo buvusio D. Kedžio bičiulio Mindaugo Žalimo draugę Laurą Žiliūtę. Po jos apklausos teismas pradėjo apklausinėti ir M. Žalimą – jų šeimą saugo valstybė.
Šie liudytojai iškviesti į D. Kedžio bičiulių Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės, kaltinamų kurstymu žudyti, baudžiamąją bylą.
L. Žiliūtė teisme sakė, kad kaltinamuosius R. Ivanauską ir E. Barauskaitę pažinojo maždaug metus iki garsiųjų žudynių Kaune. Ji prisiminė, kaip kartą į Vilniuje esančius jos namus atvyko R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė – šio susitikimo metu vyrai išvažiavo į miestą susitikti su D. Kedžiu, o moteris paliko namuose. Būtent šios išvykos metu vyrai aptarinėjo žudynių planą.
Moters teigimu, vyrai ilgai negrįžo – Mindaugas abu telefonus paliko namuose, paslėpęs komodos stalčiuje. Tai jį padaryti esą prašė R. Ivanauskas.
„Kai jie grįžo, Mindaugas man sakė, kad buvo susitikę su D. Kedžiu, jis pasakojo, jog jo dukra yra tvirkinama, motina ją pardavinėja, o jis visur kreipėsi, bet jokios pagalbos nesulaukė, todėl visus tuos, kurie skriaudžia vaikus, ruošiasi žudyti – pats padarys savo teisingumą, – sakė ji. – Aš Mindaugui pasakiau, kad nenoriu tokių dalykų girdėti. Mindaugas mane nuramino: ai, manau, jis įpykęs ir nieko nedarys, būna, jog prišneka ir tuo baigiasi“.
Papasakojo apie D. Kedžio planus žudyti
Liudytoja teigė, kad D. Kedys norėjo nužudyti teisėją J. Furmanavičių, dukros mamą Laimutę Stankūnaitę, jos seserį V. Naruševičienę „ir dar du vyrus, kurių vieną dar reikia išsiaiškinti“.
„Vėliau Mindaugas sakė, jog šie asmenys prisidėjo prie pedofilijos – tai sakė Drąsius, apie tai jis žinojo iš savo sesers Neringos Venckienės, ir iš mergaitės“, – liudytoja teisme sakė, kad D. Kedys planavo nužudyti ne tik teisėją J. Furmanavičių, bet ir jo vadovą, tuometį Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį.
„Mindaugas sakė, kad D. Kedys su juo anksčiau bendravo, turėjo kažkokius nelegalius verslus, tačiau man tai buvo neįdomu, nesidomėjau, man tokie dalykai nesuprantami, aš esu prieš tokius dalykus“, – sakė ji.
Pasak moters, jos gyvenimo draugas ir vaiko tėvas M. Žalimas yra pasakojęs, kaip jis su D. Kedžiu važiavo į Marijampolę, turėjo ginklą, apsisaugojimo liemenę.
Liudytoja sakė, kad nors iš pradžių M. Žalimas netikėjo D. Kedžio planais, tačiau kartą buvo pakviestas atvykti į Kauną. „Jis sakė, kad Eglė perdavė Drąsiaus daiktus – Mindaugas buvo išsigandęs, jog greičiausiai tai nėra tik Drąsiaus kalbos, o einama link realių veiksmų“, – tvirtino ji.
Paklausta, kokie daiktai buvo krepšiuose, kuriuos M. Žalimas vėliau nuvežė į prie Vilniaus esantį sodo namelį (čia D. Kedys ketino slėptis), L. Žiliūtė sakė, jog „patalynė, rūbai, degtinės buteliai, kompaktinės plokštelės, higienos reikmenys“.
Po žudynių departamento pareigūnai liepė tylėti
Jos teigimu, būtent tada M. Žalimas nusprendė kreiptis į Policijos departamentą, juoba kad jame dirbo M. Žalimo giminaitis – mamos sesers vyras Algirdas Stončaitis (generalinio komisaro pavaduotojas). „Aš jam sakiau, kad kreiptųsi į teisėsaugą, tegul jie viską išsiaiškina, tai ne mūsų reikalas“, – kalbėjo ji.
„Mindaugas sakė, kad nuvažiavo, keletą lapų prirašė“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, po žudynių M. Žalimui buvo uždrausta apie tai kam nors pasakoti.„Po žudynių departamento pareigūnai sakė su niekuo nebendrauti, o jeigu kauniškiai tave išsikviestų, duok mums žinią“, – sakė ji.
Moteris taip pat teisme prisiminė, kaip jos draugas nuėjo pas televizijos žurnalistą Virginijų Gaivenį. „Po pirmos V. Gaivenio laidos Mindaugas supyko, nes buvo iškarpyta, sakė, jog viskas parodyta ne taip, kaip aš sakiau – supratau, jog jį kai kur apgavo“, – sakė L. Žiliūtė.
Pasak jos, į televiziją M. Žalimas nusprendė kreiptis, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl Baltarusijos piliečio sužalojimo Vilniaus naktiniame klube. „Kai jis bendravo su vienu departamento pareigūnu, sakė, tu tik niekam nesakyk, jog su mumis buvai kalbėjęs, su niekuo nebendrauk, nes žiūrėk, kad tau taip nesibaigtų, kaip Andriui Ūsui – jis pajuto spaudimą iš policijos“, – patikino ji.
Teismas taip pat pagarsino L. Žiliūtės ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – jie niekuo nesiskyrė nuo liudijimo teisme. M. Žalimas dabar jau buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui pranešė jų išvakarėse.
Už dalyvavimą nužudyme žadėjo milijoną
Po E. Barauskaitės apklausos du kaukėti pareigūnai į teismo salę atlydėjo ir Kauno žudynes pareigūnams atskleisti padėjusį M. Žalimą.
Svarbiausias liudytojas byloje sakė, kad R. Ivanauską pažįsta nuo tų laikų, kai atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, o artimiau ėmė bendrauti, kai išėjo į laisvę ir atsikraustė gyventi į Kauną.
„Su D. Kedžiu susipažinau 2005-ųjų gale ar 2006 m. pradžioje, bet tai buvo žiema, per R. Ivanauską“, – prisiminė jis. M. Žalimas teigė, kad R. Ivanauską galįs įvardyti draugu, tuo metu D. Kedį jis pavadino „pusiau draugu“. E. Barauskaitę jis pažinojo kaip R. Ivanausko draugę.
M. Žalimas prisipažino, kad už dalyvavimą žudynėse D. Kedys jam žadėjo milijoną. „Milijoną turėjau gauti už tai, jeigu padėsiu šaudyti J. Furmanavičių, L. Stankūnaitę, V. Naruševičienę, A. Ūsą ir mistinį pedofilą Aidą“, – teisme pareiškė jis. Šiuos pinigus po žudynių jam turėjo perduoti R. Ivanauskas.
„Sakė, kad žudynėms pritarė Neringa, nes tu žudysi ne žmones, o velnius“, – pokalbį prisiminė M. Žalimas.
„Kartą D. Kedys man sakė, kad pedofilai prievartauja mano dukrą, kadangi tai ne mano problemos, nekreipiau dėmesio, juoba kad jis sakė, jog jo sesuo teisėja ir policijoje dirbęs švogeris rašo skundus“, – prisiminė liudytojas.
„2009 m. rugsėjo pradžioje jie atvyko į Vilnių, R. Ivanauskas prašė, kad savo draugei nesakyčiau, jog kartu atvažiavo ir D. Kedys – jis liko laukti požeminėje automobilių aikštelėje, – pasakojo M. Žalimas. – Paskui pakilome į namus ir R. Ivanauskas pasakė, kad važiuojame jam pirkti batų, prašė, jog namuose palikčiau telefonus. Kai paskui nusileidome į apačią, D. Kedys sėdėjo E. Barauskaitės automobilyje, bet kadangi mano mašina buvo su tamsintais stiklais, persėdome į mano automobilį. D. Kedys išsiėmė krepšį ir išvažiavome. Važiuojant R. Ivanauskas pasitikslino, ar tikrai nepaėmiau telefono, ir nuvažiavome į mišką.
Tada R. Ivanauskas pradėjo šnekėti, kad jis mane garantuoja kaip žmogų, jog turėsiu padėti D. Kedžiui. Ir pradėjo pasakoti, kaip jie išvakarėse baliavodami nusprendė, kad aš galiu padėti.
D. Kedys išdėstė savo planus – kaip planuoja žudyti. Jis sakė, kad pirmiausiai ruošiasi nušauti J. Furmanavičių, paskui seseris, o tada važiuos paimti A. Ūsą ir jį kankinti, kol šis pasakys, kas tas trečias pedofilas Aidas“.
Po žudynių planavo ramiai gyventi Vilniuje
Pasak M. Žalimo, D.Kedys su R. Ivanausku jau viską buvo smulkiai suplanavę ir net nusipirkę automobilį „Volkswagen Golf“, su kuriuo D. Kedys po žudynių ketino važiuoti į Marijampolę.
„Man sakė, kad ten paliksime automobilį ir grįšime į Vilnių, kur aš D. Kedžiui turėsiu padėti pasislėpti – jis sakė, kad reikia susirasti išsinuomoti gyvenamąjį plotą Vilniuje ir jis ramiai gyvens, o pinigus perduos R. Ivanauskui“, – kalbėjo liudytojas.
„Tada manęs paklausė, ar sutinku padėti, – prisiminė M. Žalimas. – Pamačiau už D. Kedžio kelnių diržo pistoletą, o buvome trise miške, neturėjau kur dėtis, todėl sakiau, jog padėsiu“.
Slaptuoju informatoriumi įvardijamas liudytojas tikino, kad tuo metu dar netikėjo D. Kedžio ir R. Ivanausko ketinimais.
„Galvojau, jog eilinį kartą reiškiasi ambicijos, nieko nebus, bet ėmėme ieškoti, kur išsinuomoti butą, sakiau, yra draugas, kuris dabar išvykęs į užsienį, bet gyvena sodo namelyje prie Vilniaus, aš gausiu raktus – nuvažiavome ir apžiūrėjome, R. Ivanauskas sakė, kad tinka vieta, – tęsė liudytojas. – Tada dar nuvažiavome į Marijampolę apsižiūrėti vietą, kur turėjome atvažiuoti po žudynių ir palikti automobilį.
Paskui grįžom į Vilnių, D. Kedį mokinome, kaip atrasti tą sodo namelį. R. Ivanauskas sakė, kad ilgai užtruks važinėti, todėl nutarėme, jog aš su D. Kedžiu Kaune nebešaudysiu, o tik atvažiuosiu po žudynių į Marijampolę jo paimti“.
Pasak jo, D. Kedys tada prisipažino, kad iš pradžių turėjo kitą bendrininką – Albertą Žilių. „Bet jis kažko išsigando ir pabėgo į Juodkrantę, todėl susitvarkysiu vienas“, – D. Kedžio žodžius citavo liudytojas.
M. Žalimas taip pat prisiminė, kad būnant miške D. Kedys iš savo krepšio išsitraukė pistoletą su duslintuvu bei dvi neperšaunamas liemenes. „Vieną jų numetė ant žemės ir šovė, ji nepersišovė – sakė, jog viskas gerai“, – kalbėjo jis.
„Kai grįžome į Vilnių, D. Kedys liko požeminėje automobilių aikštelėje, o aš su R. Ivanausku pakilome iki namų, paskui juos su E. Barauskaite išlydėjau – ji man sakė, kad turėsiu jiems padėti“, – kalbėjo M. Žalimas.
„Minde, matai, kas darosi, turėsi padėti“, – E. Barauskaitės žodžius teisme citavo liudytojas, pažymėjęs, jog kurstymu nužudyti J. Furmanavičių ir V. Naruševičienę kaltinama moteris vėliau dalyvavo ne viename pokalbyje, kuriame buvo aptarinėjamos žudynių detalės.
N. Venckienė atkalbinėjo D.Kedį: nevažiuok į Vilnių, tave patį padarys pedofilu
M. Žalimas tikino, kad dar tą patį vakarą apie planuojamas žudynes papasakojo savo draugei L. Žiliūtei.
„Maniau, kad tai nerimti jų planai, bet paskui buvau pakviestas į Kauną, E. Barauskaitė man perdavė tris krepšius, juos parsivežiau į Vilnių – turėjau juos padėti sodo namelyje, – sakė jis. – Tada supratau, kad jie rimtai ruošiasi žudyti, todėl nutariau kreiptis į Policijos departamentą, o vėliau pareigūnų nurodymu daiktus nuvežiau į sodo namelį“.
Jis tikino, kad tą patį vakarą apie tai papasakojo šiuo metu teisiamam T. Ulpiui.
Prieš žudynes D. Kedys turėjo 6 mln. Lt
M. Žalimas tikino, kad prieš žudynes D. Kedys nupirko du telefonus su naujomis SIM kortelėmis, kurie turėjo būti naudojami tik žudynių dieną.
„D. Kedys sakė, kad jo švogeris yra dirbęs Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, viską žino, kada J. Furmanavičius išvažiuoja iš namų, nes jį seka, – sakė M. Žalimas. – Jis sakė, kad pirmiausiai laiptinėje nušauna J. Furmanavičių, įtempia jo lavoną į autobusiuką, paskui nušauna seseris, jas irgi įtempia, paskui A. Ūsą, ir autobusiuką su lavonais palieka tarp daugiabučių“.
Liudytojas taip pat prisiminė, kaip D. Kedys jam ir R. Ivanauskui pasakojo apie milijoninius turtus. „Jis sakė, kad turi 6 mln. litų, kuriuos paslėps kailių audinėse, parduos butą, o gautus pinigus perduos man – šie pinigai bus pragyvenimui po žudynių“, – atskleidė jis.
M. Žalimas patikino, kad dalis pinigų turėjo būti viename krepšyje, tačiau ar jie ten buvo, nežino. „Nežiūrėjau“, – nusišypsojo teisme jis. Tai nustebino E. Barauskaitės ir R. Ivanausko advokatus. „O ką aš turiu daryti – verkti?“ – advokatų nuostaba piktinosi M. Žalimas.
Jo teigimu, žudynėms pritarė ir R. Ivanauskas. „Jis sakė, kad pagal žulikų pasaulio paniatkes, jeigu tavo vaiką dulkino, tai tu savo rankomis turi jį užversti“, – jo žodžius citavo liudytojas.
„Su R. Ivanausku apskritai mažai kalbėdavau telefonu, nes jis tiesiog nekalbėdavo – jam vaidendavosi, kad jo klauso policija“, - liudytojas teigė, kad po žudynių paskambino R. Ivanauskui, tačiau tąkart apie tai nieko beveik nekalbėjo, tik pasidomėjo, ar matė per televiziją rodomas naujienas. Tačiau, jo teigimu, pasikeitus planams ir netikėtai iš akiračio dingus D. Kedžiui, po žudynių tarp jo ir R. Ivanausko su E. Barauskaite „prasidėjo perdėtas bendravimas, liaudiškai tariant, pradėjo lįsti į užpakalį“.
Jis taip pat stebėjosi R. Ivanausko regėjimo negalia: esą kartą matęs, kaip šis už trijų metrų pamatė duonos trupinį ir jį pakėlė. „Tai taip ir nemato“, – sakė jis.
Atskleidė, kodėl pagalbos ieškojo pas žurnalistus
M. Žalimas teisme taip pat atskleidė, kodėl praėjus dviem metams po žudynių nusprendė kreiptis į televizijos laidų prodiuserį V. Gaivenį, kuris savo kuriamose laidose rodė reportažus, jog D. kedžio istorija apie pedofiliją yra išgalvota.
Liudytojas teigė, kad Vilniuje dirbdamas naktinio klubo apsaugininku pakliuvo į nemalonią istoriją – bendradarbis sužalojo Baltarusijos pilietį.
„Buvau iškviestas į policiją ir man buvo pareikšti įtarimai, – sakė jis. – Tada susitikau su Vitalijumi Vitkovskiu (LKPB pareigūnas, teisiamas policijos pareigūnų, neužkirtusių kelią žudynėms, byloje – aut. past,) ir pasakiau, kad man pareiškė įtarimus, klausiau, ar įmanoma, jog kažkas įsikištų iš aukščiau, na, kad pažiūrėtų bylą. Jis žadėjo pasidomėti, bet kitą kartą pasakė, jog niekas negalės padėti. Kai jam pasakiau, kad tuomet papasakosiu spaudai apie žudynes, jis man pagrasino – sakė, jog užspringsi skrandžio turiniu, kaip ir tavo draugelis D. Kedys. Pasidarė nejauku, todėl nusprendžiau paviešinti“.
Kaip įvykiai klostėsi toliau, paaiškės penktadienį – teismas paskelbė pertrauką ir M. Žalimo apklausą tęs kitame posėdyje.
Kaip planavo žudynes
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė pritarė D. Kedžio sumanymui įvykdyti nužudymus, todėl buvo susitikę su M. Žalimu – jo prašė padėti D. Kedžiui nužudyti J.Furmanavičių, V. Naruševičienę, L. Stankūnaitę ir A. Ūsą. Be to, M. Žalimo buvo prašoma surasti sodo namelį, kuriame turėjo slėptis D. Kedys.
2009 m. rugsėjo 6-ąją M. Žalimas suabejojo nužudymų būtinimu, todėl esą R. Ivanauskas ir E. Barauskaitė jį įkalbinėjo padėti įvykdyti nusikaltimus.
Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Redo Savicko, po 10 d. M. Žalimas kreipėsi į pareigūnus ir pranešė apie D. Kedžio planuojamas žudynes.
Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai taip pat nustatė, kad D. Kedys „dėl asmeninių priežasčių“ ruošiasi nužudyti keturis žmones ir ieško bendrininkų, pritarė D. Kedžio ketinimams ir sutarė, jog jam padės slapstytis bei suras bendrininką.
Prokuroras sakė, kad kaltinamieji D. Kedį atvežė į Vilnių, kur jis susitiko su M. Žalimu. Čia R.Ivanauskas esą D. Kedį patikino, kad M. Žalimas yra „patikimas žmogus“, kuris padės nužudyti keturis žmones.
Taip pat nustatyta, kad nužudymo metu D. Kedys turėjo būti užsidėjęs peruką, specialiai pasinaudos kelių priežiūros tarnybos autobusiuku, įsigys ginklus, o po nužudymų autobusiuką paliks Marijampolėje, taip suklaidindamas pareigūnus. Iš čia jį į sodo namelį Vilniuje turėjo nuvežti M. Žalimas.
Prokuroras sakė, kad prieš žudynes D. Kedys išbandė ginklą – šaudė į neperšaunamas liemenes.
Pasak R. Savicko, jau rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžio slapstymuisi ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, kad D. Kedys žudys spalio 5-ąją.
Prokuroro teigimu, į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6-7 kartus.