Teismo sprendimas bus skelbiamas spalio 20 dieną. Po apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.
Buvę pareigūnai prašo palikti išteisinamąjį nuosprendį, o kaltinimus dėl netinkamos reakcijos į planuojamas žudynes Kaune vadina nepagrįstais. Policininkus išteisinusį apylinkės teismo nuosprendį apskundė Generalinė prokuratūra.
Palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą baigiamosiose kalbose prašė visi penki pareigūnai šioje byloje, tarp jų - buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis.
Tuo metu valstybės kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verenius teismo prašė panaikinti pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį bei skirti išteisintiesiems policijos atstovams tas pačias bausmes, kurių prašyta žemesnės instancijos teisme.
„Pirmosios instancijos teismo nuosprendis kaltinimo požiūriu neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl prašome panaikinti nuosprendį ir priimti naują kaltinimą“, - yra sakęs A. Verenius.
Kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui siūloma skirti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti ir buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui T. Ulpiui, jam pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.
Piktnaudžiavimu kaltinamiems Kriminalinės policijos biuro pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma skirti po 9,4 tūkst. eurų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui, kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, - apie 11,2 tūkst. eurų baudą.
Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau gauta informacijos apie galimus žmogžudystėmis Kaune įtariamo Drąsiaus Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.
Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, kreipėsi į Policijos departamentą, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųsta prokurorams.
Iš tikrųjų D.Kedžio draugas Mindaugas Žalimas prieš žudynes kreipėsi į Policijos departamentą, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.
Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.