Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo, pranešė Policijos departamentas.
Anot Kelmės rajono mero Ildefonso Petkevičiaus, šis įvykis yra vandalizmo apraiška. Kaip nurodė savivaldybės vadovas, kol kas dėl tolimesnio atminimo lentos likimo sprendimas nėra priimtas.
„Labai nemalonus dalykas. Tai vandalizmo požymis. Kol kas yra vykdomas tyrimas, patys taip pat kreipsimės į visuomenę, galbūt kas nors ką nors matė“, – Eltai pirmadienį sakė I. Petkevičius.
Tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaip skelbia Visuotinė lietuvių enciklopedija, Virtukų kautynės, Lietuvos partizanų ir NKVD mūšis, įvyko lygiai prieš 79 metus – 1945 m. liepos 22 dieną Virtukų miške (Kelmės vlsč., Raseinių apskr.). Mūšis vyko tarp Vėgėlės rinktinės (priklausė Laisvės armijai) 4 būrių ir NKVD pasienio kariuomenės pulko kareivių.
54 partizanai įrengė įtvirtintą stovyklavietę žiedinei gynybai su apkasais, bunkeriais ir ugnies taškais. Rinktinę nuo 1945 gegužės sekė saugumas, infiltravo savo agentą, kuris išsiaiškino rinktinės štabo dislokaciją, kovotojų rėmėjus.
Apie 1500 NKVD kariuomenės kareivių ir stribų apsupo stovyklavietę, kurios gynybai vadovavo rinktinės vadas kapitonas (slapyvardžiai Tauragis, Budrys) ir štabo viršininkas majoras (slapyvardis Darius).
Partizanai turėjo 6 rankinius kulkosvaidžius, 24 automatus ir kitų ginklų. Kautynės vyko nuo 10 iki 13 valandos. Baigiantis šoviniams J. Čeponis įsakė atsitraukti; atsitraukiančiuosius dengė Liolių būrys, vadovaujamas L. Jankausko (slapyvardis Žirgas).
Jis ir dar 14 kovotojų žuvo (jų kūnai buvo užkasti Vedecko ąžuolyne, netoli Raseinių). NKVD kareivių žuvo daugiau kaip 40.
Žuvusiems partizanams 1995 Vedecko ąžuolyne pastatytas memorialas, 2008 – 5 atminimo ženklai, Virtukų miško pakraštyje – atminimo ženklas.