Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad anksčiau net šešis kartus teistas 51 metų G. Katinas už grotų turės praleisti dvylika metų.
„Nors nuteistas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas negali neatsižvelgti į tai, jog G. Katinas nužudė savo šeimos narę – moteriai buvo suduota daugybė smūgių, jai lūžo šonkauliai ir ji patyrė dideles fizines kančias“, – skelbdamas nuosprendį pažymėnjo trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Stasys Punys.
Nuosprendis dar neįsiteisėjo – nuteistasis jį galės skųsti apeliacine tvarka. Skundą galės pateikti ir prokurorai – jie G. Katiną siūlė nuteisti gerokai griežčiau: prašė skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę, iš jų pirmuosius penkerius metus atliekant kalėjime.
G. Katinas savo sugyventinei sudavė ne mažiau kaip 57 smūgius – vyras ją ne tik mušė, spardė, badė peiliu, bet ir ant jos šokinėjo, kai ši gulėjo ant grindų. Moteriai iš abiejų kūno pusių buvo sulaužyti šonkauliai.
Praėjus vos kelioms valandoms po nusikaltimo G. Katinas į alkotesterį pripūtė 1,69 promiles alkoholio.
„Būna, kad prisigėręs prarandu atmintį, taip buvo ir šįkart – tikrai nieko neprisimenu“, – teisme aiškino savo 47 metų sugyventinės nužudymu kaltintas G. Katinas.
Bylos duomenimis, G. Katinas savo sugyventinę Daivą Morkūnienę sumušė praėjusių metų balandžio 15 d. vakarą, apie 22 val., Ukmergėje, Topolių g. esančiame name, o negyva moteris buvo rasta tik apie 4 val., kai ją suklupusią kambaryje pamatė atsibudęs G. Katino bendradarbis.
Su juo vyras visą vakarą gėrė degtinę – sugėrovas net nepuolė ginti moters, nors matė, kaip ji buvo mušama.
Su D. Morkūniene savo tetos namuose gyvenęs D. Katinas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino jam pateiktus įtarimus, kaltės dėl nužudymo nesikratė ir teisme, tačiau paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis nužudė savo draugę, taip ir nesugebėjo – teisinosi, kad nieko neprisimena. Tačiau, kaip pažymėjo jis, daugiau niekas kitas negalėjo D. Morkūnienės nužudyti.
„Aš tik prisimenu, kaip grįžęs į namus sudaviau jai kelis smūgius į veidą – ji buvo girta, išleidusi mano nuo kortelės nuimtus pinigus, be to, namai nebuvo pakūrenti“, – sakė D. Katinas.
Vyras teigė, kad dirbo medkirčiu miške, tą dieną darbdavys sumokėjo avansą, todėl po darbo jis su kolega Algirdu Stepaičiu nutarė išgerti. Iš pradžių išgėrė alaus ir degtinės A. Stepaičio namuose, bet buvo per maža, todėl nusipirko parduotuvėje ir kartu grįžo į D. Katino namus.
„Mane suėmė pyktis, kad Daiva vėl yra girta“, – sakė kaltinamasis.
Kad moteris dažnai išgėrinėdavo, tai niekam nebuvo paslaptis – niekur nedirbančią moterį darbo biržos specialistai buvo nusiuntę mokytis į technikumą, tačiau ši jame pasirodydavo tik trumpam – visą laiką prasimanydavo įvairiausių būtų, kaip išgerti.
O kartą, kai D. Katino nebuvo namuose, ji net parsivedė nepažįstamą vyrą. Tai pamačiusi D. Katino teta iškvietė policiją, bet pasigailėjo – moteris esą ją prievarta uždarė į sandėliuką.
„Jie gyveno kaip ir visi, tik alkoholio buvo per daug“, – apie sugyventinių gyvenimą kalbėjo kaimynas Virginijus Petronis. Jam pirmajam D. Katinas apie pusę penkių ryto pranešė, kad sugyventinė yra negyva.
Kaip moteris buvo nužudyta, nematė ir kartu su D. Katinu tądien girtuokliavęs A. Stepaitis – vyras teisme tik prisiminė, kad vos kartu su bendradarbiu atėjo į jo namus, šis puolė moterį mušti.
„D. Katinas iš karto pradėjo lojintis, o paskui belodamas kelis kartus sudavė į veidą ir ant jos ėmė šokinėti, – pasakojo A. Stepaitis. – Norėjau D. Katiną sutramdyti, bet jis neleido man kištis – sakė, kad dingčiau iš akių, čia ne mano reikalas. Tai ir nesikišau, o D. Katinas po kelių minučių grįžo į virtuvę, toliau vėl gėrėme, kol man „trūko plionkė“. O kai po kelių valandų astibudau, pamačiau moterį kniūbsčią prie slenksčio, ji jau buvo negyva.“
Pasak liudytojo, D. Katinas negalėjo patikėti, kad nuo jo suduotų smūgių galėjo mirti sugyventinė.
„Jis stebėjosi, negi aš čia užmušiau, nejaugi taip gavosi“, – sakė A. Stepaitis.
Šių bendradarbio žodžių D. Katinas nė nepuolė neigti, tačiau tikino, kad sugyventinė jį išvedė iš kantrybės – ne tik kad niekur nedirbo, niekada namuose neužkurdavo krosnies, bet ir nepagamindavo vakarienės.
„O aš grįždavau visas šlapias iš miško ir rasdavau ją girtą“, – sakė kaltinamasis. Ir čia pat prisipažino, kad ketino su D. Morkūniene daugiau nebegyventi, tačiau ši neturėjo kur išeiti.
Tiesa, jis neneigė, kad ir anksčiau prieš sugyventinę yra pavartojęs fizinį smurtą. „Buvau kartą sudavęs“, – teisme sakė D. Katinas, pažymėjęs, kad išgerdavo tik savaitgaliais, o tiek daug alkoholio, kaip nužudymo naktį, vartojo ne visada – kartą per porą mėnesių.