Nusikalstama konkurencinė kova ir neteisėtos veiklos užkulisiai sulaukė uostamiesčio teisėsaugininkų dėmesio po to, kai 2013 m. vasario mėn. naktį buvo padegtas ir visiškai sunaikintas apie 24 000 eurų įvertintas vienos bendrovės automobilis-katafalkas. Gaisro metu taip pat sudegė automobilyje buvęs karstas, rūbai, apgadintas Klaipėdos universitetinės ligoninės pastatas.
Dar 2014 m. teisėsaugininkai užbaigė tris ikiteisminius tyrimus dėl šarvojimo paslaugas teikusių bendrovių neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla bei kitų nusikaltimų, praneša Klaipėdos policija.
Nustatyta, kad bendrovės, neturėdamos atitinkamų leidimų (higienos pasų), patalpose, neatitinkančiose žmogaus palaikų laidojimo paslaugų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų, teikė mirusiųjų šarvojimo paslaugas, neužregistravo ūkinių operacijų, į buhalterinę apskaitą neįtraukė piniginių įplaukų bei išlaidų, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas dėl padėjimo suklastoti dokumentą buvo pareikštas ir Neringos socialinių paslaugų centro direktorei, kuri 2013 m., paskelbus viešųjų pirkimų dėl mirusių asmenų palaikų pervežimo ir vienišų neatpažintų asmenų laidojimo konkurso rezultatus, vienos bendrovės vadybininkui padėjo suklastoti dokumentą, be kurio bendrovė negalėjo būti pripažinta viešųjų pirkimų laimėtoja.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais dviem nuteistiesiems paskirtos 60-70 MGL dydžio baudos.
Dar dviejų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Jie įpareigoti sumokėti po 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2015 m. kovo mėn. Klaipėdos apskrities ONTV tyrėjų baigto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad padegti konkurentų katafalką savo pavaldiniams liepė bendrovės direktorius. Nusikaltimo įvykdymo metu vienas padegėjas buvo nepilnametis.
Gauta duomenų, kad 2013 m. Klaipėdos r., Kalotės kaime, bendrovės darbuotojo namo garaže įtariamieji, neturėdami leidimo, teikė mirusiųjų šarvojimo paslaugas, t. y. tvarkė mažiausiai 16 mirusiųjų kūnus, rengė bei ruošė juos šarvoti. Bendrovės direktorius neužfiksavo dalies ūkinių operacijų, į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir pasisavino apie 16 000 eurų, VMI pateikė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, nesumokėjo į biudžetą apie 3 000 eurų pridėtinės vertės mokesčio bei 350 eurų pelno mokesčio.
Dviem asmenims pareikšti įtarimai dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiklą, didelės vertės turto pasisavinimo, turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Ikiteisminio proceso metu nuo padegimo nukentėjusi bendrovė, draudimo kompanija bei Klaipėdos apskrities VMI pareiškė apie 28 000 eurų civilinį ieškinį. Prokuroro sprendimais apribotos įtariamųjų nuosavybės teisės į pinigus, žemės sklypus, namus, butą.
Užsienyje pasislėpusio įtariamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, paskelbta jo paieška bei paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Baudžiamasis kodeksas už didelės vertės turto pasisavinimą numato laisvės atėmimą iki 10 metų, o už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu numato areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų.
Už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 4 metų.