Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį tęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje kaltais dėl įvairių nusikaltimų 1993-2000 m. kaltais pripažinti Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai.
Iš Lukiškių į teismą atvežti H. Daktaras ir jo artimas bičiulis Egidijus Abarius buvo pasodinti ne teismo salėje, o stikliniame garde, Kauno nusikalstamo pasaulio šulo tradiciškai į teismą atvyko palaikyti jo žmona Ramutė bei motina Jadvyga Daktarienės.
Po pertraukos prie bylos grįžusios teisėjų kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas paskelbė, kad atmeta anksčiau H. Daktaro pateiktą prašymą ir jo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nepaleis.
„Atvirai pasakius, net nesitikėjome, kad H. Daktaras prašys paleisti į laisvę“, – prisipažino teisėjas.
Baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, H. Daktarą ginantis advokatas Kristupas Ašmys pateikė daug prašymų, susijusių su liudytojų apklausomis – jis siūlė apklausti ne tik anksčiau teisme neliudijusius asmenis, bet ir du įslaptintus liudytojus, kurių pirmosios instancijos teismui nepavyko surasti.
Be to, H. Daktaro gynėjas mano, kad būtina papildomai apklausti nuteistuosius Vidmantą Gudzinską ir Rimvydą Žilinską, kurie galbūt bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais. Kitokių minčių, pasak advokato, ir negali kilti, nes visuose gaujos nusikaltimuose dalyvavusiam R. Žilinskui prokuratūra siūlo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – vienerius metus būti namuose.
„Ar tai bausmė?“ – klausė jis.
„Tie neoficialūs susitarimai su teisėsauga būna, jūs tai gerai žinote, žinau nemažai atvejų, kai žmonių parodymai virsta į neteisybę, įgyvendinus susitarimą – šių asmenų parodymais yra nuteistas žmogus iki gyvos galvos, todėl reikia įvertinti visas aplinkybes“, – į teisėjų kolegiją kreipėsi K. Ašmys.
Jis taip pat pabrėžė, kad V. Gudzinskas savo apklausose ir nuoširdžiame prisipažinime, kurį pavyko gauti tik pirmosios instancijos teisme, „abstrakčiai nurodė motyvus, dėl ko buvo nužudytas vienas ar kitas žmogus“.
„Jis nenurodė esminių motyvų nuteistų asmenų atžvilgiu – už ką jie nužudė“, – pabrėžė K. Ašmys.
Be to, advokatas teismui pateikė vienos televizijos laidos įrašus – kriminalinėje laidoje buvo kalbama apie Kauno gaujas. Pasak advokato, šioje byloje kalbėję Kauno teisėsaugininkai atskleidė naujų detalių apie žudynes „Vilulos“ restorane. „Tai mums buvo naujiena“, - H. Daktaro advokatas prašė papildomai apklausti laidoje kalbėjusius aukštas pareigas užėjusius Kauno kriminalistus.
Advokatas taip pat pabrėžė, kad kai kurie liudytojai nurodė, jog po žudynių 1994 m. yra matę Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, todėl prašė papildomai liudytojus apklausti. Mongolas laikomas dingusiu be žinios.
Kur dingo prieš mirtį rašyti S. Čiapo laiškai?
Įrodymų tyrimą byloje atnaujinti prašantis H. Daktaro advokatas pabrėžė, kad būtina ne tik apklausti apie 20 liudytojų, bet ir atlikti pakartotinę vieno nužudytojo – Arvydo Mučinsko, pravarde Mačialka, palaikų ekspertizę. Mačialkos kūnas buvo surastas ir atkastas naktį.
„Nors H. Daktaras dėl šio epizodo buvo išteisintas, bet kaltinimas jį skundžia, mes prašome paneigti kaltinimo pateiktus duomenis, ar tai gali būti tas asmuo, nes pagal bylos duomenis žmogui tuo metu buvo 29 metai, o ekspertai, kurie tyrė palaikus, konstatavo, kad mirties metu jam buvo 46 metai, – sakė advokatas. – Toks didelis skirtumas mums kelia labai daug abejonių ir mano ginamasis mano, kad tai galėjo būti greičiausiai jam pakištas kažkas kitas“.
K. Ašmys taip pat suabejojo kaltinimų dėl verslininko Sigito Čiapo nužudymu pagrįstumu.
„Mums taip pat kelia didelių abejonių, ar teismui perduota bylos medžiaga dėl S. Čiapo nužudymo, taip liaudiškai tariant, nebuvo išvalyta – mes matome, kad trūksta virš pusantro tūkstančio lapų, – kalbėjo K. Ašmys. – Mes suradome 1996 m. vieną publikaciją laikraštyje, kurioje nurodyta, kad pas S. Čiapą namuose buvo surasti trys užklijuoti vokai su potencialiais, ką jis pats nurodė, jo žudikais. Ir kas yra įdomiausia, ten nėra minima H. Daktaro pavardė. Pačioje byloje praeina duomenys, kad užsakovas S. Čiapo nužudymu buvo Valdas Jakutis, šiuo metu taip pat esantis negyvas (su tarptautiniu kontrabandos verslu sietas verslininkas dar 2004 m. nušautas Kaune – aut. past.), mes neturime byloje šių duomenų – trijų vokų ir kitų duomenų, kaltinimas jų nėra pateikęs. Mes manome, kad tai įstatymo pažeidimas ir gynybos teisių neužtikrinimas“.
Prokuroras: palaikai rasti ne šiaip sau
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis teisėjų prašė visus H. Daktaro ir jo advokato prašymus atmesti kaip nepagrįstus.
Jis pabrėžė, kad buvo tikrinama informacija, susijusi su Mongolo dingimu, tačiau ji nepasitvirtino – niekas jo nematė.
Prokuroras taip pat mano, kad nereikia ieškoti įslaptintų liudytojų, nes pirmosios instancijos teismas, priėmęs nuosprendį „daktarų“ byloje, jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesivadovavo. „Šiuo metu negaliu pasakyti, kur yra šie liudytojai – reikia žiūrėti dokumentus ir kreiptis į pareigūnus, kad būtų nustatyta jų buvimo vieta“, – sakė Z. Tuliševskis.
Pasak kaltintojo, neracionalu būtų iš naujo tirti A. Mučinsko, pravarde Mačialka, palaikus.
„Palaikai atrasti ne šiaip sau – jie rasti, kai įtariamieji davė parodymus apie nužudymo aplinkybes ir palaidojimo vietą, – sakė prokuroras. – Buvo atlikti ilgalaikiai paieškos darbai, ko pasekoje buvo rasti palaikai. Jau ne pirmą kartą susiduriu su atveju, kai ekspertai pagal kaulų tyrimą nurodo visai kitokį amžių – nežinau, ar teismui dar kartą verta į tai veltis.“
Prokuroras stebėjosi advokato pamąstymais, jog esą atlikta ekspertizė dėl rastų Mačialkos palaikų gali būti suklastota. „Jeigu suklastotas šis tyrimas, tai suklastota visa byla – būkime teisininkais ir nesišvaistykime tais negražiais žodžiais“, – pabrėžė Z. Tuliševskis.
Ar nuteistųjų prašymai bus patenkinti, teismas savo poziciją išsakys po mėnesio įvyksiančiame posėdyje.
Klaipėdos teisėjai: H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei
Klaipėdos apygardos teismas yra nusprendęs, kad 1993-2000 metais veikė vienvaldžio lyderio H. Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).
Pasak teismo, anksčiau teistas H. Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. Teismas konfiskavo kaltinamųjų turto už 550 tūkst. litų, nukentėjusiesiems priteisė 205,5 tūkst. litų turtinės ir 450 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
E. Abariui teismas skyrė laisvės atėmimą pataisos namuose 20 metų – jis pripažintas vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus.
E.Abarius dėl dvylikos nusikaltimų, iš kurių trys kaltinimai nužudymu ir du pasikėsinimu nužudyti, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui R. Žilinskui. Teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu prokuratūra mano, kad kaltę pripažinusiam ir tyrimui padėjusiam R. Žilinskui turi būti skirta švelnesnė bausmė.
Prokuratūra skunde taip pat rašo, kad nuteistieji turi atlyginti tūkstantines proceso - lavonų paieškos, atgabenimo iš užsienio - išlaidas.
Nuosprendį taip pat apskundė E.Abarius, Audrius Gudomskas, Nikolajus Archipovas, Rolandas Zaveckas, R. Žilinskas.
R. Zaveckui skirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jau anksčiau teistas kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, smurtinių nusikaltimų vykdytojas, susivienijimo hierarchijoje turėjęs aukštesnę padėtį ir nusikalstamo susivienijimo vadovų vertinamas kaip patikimas dalyvis. Jis padarė du labai sunkius ir kelis lengvesnius nusikaltimus.
Rimgaudas Lantuchas nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, Gyčiui Ježeriui skirta 11 metų laisvės atėmimo.
Virginijų Silvestravičių teismas nuteisė devynerių metų laisvės atėmimo bausme, Vaidą Vansevičių - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, jas nuteistieji taip pat privalės atlikti pataisos namuose.
Pasak teismo, V. Silvestravičius padarė trylika nusikalstamų veikų, o V. Vansevičius - dešimt, abu kaltais prisipažino visiškai, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.
Kitiems kaltinamiesiems - N. Archipovui, R. Žilinskui, Sauliui Vaitukaičiui, V. Gudzinskui, Ramūnui Stanioniui, A. Gudomskui - teismas skyrė bausmes nuo dvejų iki aštuonerių metų. Jie jas privalės atlikti pataisos namuose. Kazimieras Petronis nuteistas 45 paromis arešto, o R. Stončiui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Teismas nustatė, kad N. Archipovas, R. Stanionis ir K. Petronis nepriklausė nusikalstamam susivienijimui.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį.
Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.
Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų. Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas. Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs Sigito Čiapo ir Vinco Varno nužudymas 1996 metų pavasarį Kaune.