„Mano ginamasis šio nusikaltimo nėra padaręs ir su juo net nesusijęs – yra tam tikrų aplinkybių sutapimas, dėl kurių jis buvo įtartas šio nusikaltimo padarymu“, – sakė 25 metų D. Barinovui atstovaujantis advokatas Linas Belevičius.
Kauno apygardos teismas bušido kovotoją yra pripažinęs kaltu dėl tyčinio nužudymo – už tai jam skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Už grotų esantis D. Barinovas nesutinka su jam paskelbtu nuosprendžiu – Lietuvos apeliaciniam teismui pateikęs apeliacinį skundą prašo priimti išteisinamąjį verdiktą. Ar toks prašymas yra pagrįstas, ketvirtadienį pradėjo aiškintis trijų teisėjų kolegija.
Vos tik atvertus baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad šiuo metu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ir kita byla, susijusi su nužudymu, dėl kurio D. Barinovas buvo pripažintas kaltu – Kauno apygardos teismas dėl labai sunkaus nusikaltimo taip pat yra nuteisęs su „Agurkinių“ nusikalstama grupuote siejamą 29 metų Saulių Strelčiūną, kuriam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Šioje byloje yra nuteistas ir 28 metų jo bičiulis Gediminas Kulbokas – už tai, kad policijai nepranešė apie nužudymą, jam skirta 3,7 tūkst. eurų bauda.
Nuteistieji taip pat nesutinka su nuosprendžiu – jų skundai dar nagrinėjami. Tuo metu D. Barinovo baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą – kriminalistams ilgą laiką nepavyko nustatyti asmens, kuris su S. Strelčiūnu, įtariama, dalyvavo nužudyme.
Tyrimas į priekį pasistūmėjo tik tuomet, kai pareigūnai gavo informacijos iš savo kolegų Vokietijoje – jiems buvo atsiųsti dokumentai, patvirtinantys, kad būtent D. Barinovo kraujo dėmių mėginiai sutampa su tais pačiais, kokius savo duomenų bazėje turi išsaugoję Vokietijos pareigūnai ir kurie buvo rasti ant nužudytojo marškinėlių.
Vokietijos teisėsaugininkai D. Barinovą buvo sulaikę prieš kelerius metus, tirdami kitus nusikaltimus.
Ši informacija aukštyn kojomis apvertė bušido kovotojo gyvenimą – jaunas vyras buvo suimtas, bet teisiamas atskirai, nes bičiulių byla gerokai anksčiau buvo perduota Kauno teisėjams. Kadangi šios bylos yra tiesiogiai susijusios, apeliacinės instancijos teismo teisėjai svarsto galimybę jas sujungti į vieną – greičiausiai tai bus padaryta balandžio 23-iąją, kai bus nagrinėjami S. Strelčiūno ir G. Kulboko skundai.
Nusikaltimas, dėl kurio D. Barinovas ir S. Strelčiūnas pripažinti kaltais, buvo įvykdytas 2011-ųjų birželio 22-osios vakarą Kaune, Šilainių mikrorajone, Žiemgalių gatvėje, šalia prekybos centro „Maxima“.
Nustatyta, kad iš parduotuvės išėjęs 27 metų Vilmantas Žiglys buvo talžomas beisbolo lazda. Trys smūgiai, suduoti į galvą, sukėlė mirtį – vyras, taip ir neatgavęs sąmonės, birželio 23-iąją mirė ligoninėje.
Manoma, kad V. Žiglys buvo nužudytas dėl to, kad parduotuvėje vyras esą užgauliai atsiliepė apie vežimėlį stūmusią merginą – ji čia buvo atėjusi su S. Strelčiūnu. Toks elgesys vyrą įsiutino – jis su savo draugu, įtariama, D. Barinovu, prie parduotuvės V. Žiglį užpuolė ir sumušė.
Policijos pareigūnai tyrė ir kitą nusikaltimo versiją – esą V. Žiglio nužudymas galėjo būti neatsitiktinis. Išvakarėse iš Škotijos grįžęs, kur nesėkmingai ieškojo darbo, vyras turėjo didelių skolų. Tačiau versija, kad žmogžudystė galėjo būti užsakyta, vėliau nepasitvirtino.
Kaltę dėl nužudymo neigia ne tik D. Barinovas, bet ir S. Strelčiūnas, teigiantis, kad nieko apie tai nežino, o tuo metu, kai buvo įvykdyta šaltakraujiška žmogžudystė, net nebuvo Šilainiuose. Tačiau tai buvo paneigta vaizdo įrašais, gautais iš prekybos centro.
Kad nieko nežino apie V. Žiglio nužudymą, teigia ir D. Barinovas. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs išsakyti savo poziciją, teisminio nagrinėjimo metu sportininkas pareiškė, kad kraujo dėmė su jo krauju, rastu ant nužudytojo marškinėlių, ten galėjo atsidurti atsitiktinai – kraujas ant beisbolo lazdos, kuria buvo daužomas nukentėjusysis, užtiško gerokai anksčiau.
Nuteistąjį ginantis advokatas L. Belevičius mano, kad būtina dar kartą ištirti marškinėlius.
„Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, ant nužudyto asmens marškinėlių buvo rasta viena dėmė kraujo, kuri buvo identifikuota kaip mano ginamojo, tačiau pagal bylos medžiagą kraujas galėjo atsirasti ant kito tarpinio objekto ir ant mirusio asmens rūbų atsidūrė visiškai atsitiktinai“, – sakė gynėjas.
Tačiau, jo teigimu, greičiausiai tos vietos marškinėlių, ant kurių buvo rastas kraujas, pareigūnai nėra išsaugoję – biologinę ekspertizę atliekantys ekspertai, vadovaudamiesi tyrimo metodika, iškerpa dėmes ir jas apdoroja regentais, tokiu būdu dėmės yra sunaikinamos.
Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva nutarė atlikti naują tyrimą – kreipsis į ekspertus, kurių bus prašoma atlikti ekspertizę ir jos metu išsiaiškinti, kaip ant marškinėlių pateko kraujas: ar nuo lašėjimo, prisilietimo, užtepimo, o gal nuo kraujavimo šaltinio. Ar ekspertai galės pateikti atsakymus į klausimą, dar neaišku – tai priklausys ir nuo to, ar nėra sunaikinta anksčiau tirta marškinėlių dalis.
Be to, teismas davė darbo ir Kauno prokurorams – šie turės atlikti D. Barinovo parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Kadangi nuteistasis tik teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad beisbolo lazdą jo brolis buvo paėmęs iš sandėliuko, parodymų patikrinimas įvykio vietoje nebuvo atliktas. „Dabar gi net neaišku, ar buvo tas sandėliukas, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės net nesiaiškino“, – aiškindamas, kodėl būtina atlikti patikrinimą įvykio vietoje, sakė teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Viktoras Kažys.
D. Barinovas yra teisiamas ir dar vienoje baudžiamojoje byloje – Kauno apygardos teismas aiškinasi vienos grupuotės galimai padarytus nusikaltimus, kai buvo grobiami brangiai kainuojantys vilkikai.
Pareigūnams buvo gerai žinomas ir D. Barinovo brolis Darius Čekalinas, pravarde Stalčius. Jis taip pat buvo nuteistas dėl nužudymo, kai nušovė savo pažįstamą. Už tai jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vyras šį nuosprendį buvo apskundęs apeliacinės instancijos teismui – dar neišnagrinėjus bylos, D. Čekalinas taip pat buvo nušautas.