Ilgą laiką gydymo įstaigose praleidęs 37 metų vyras iki šiol vaikšto su ramentais, nors medikai abejojo, ar jis išvis sugebės atsistoti ant kojų – per avariją buvo pažeisti visi kūno organai ir stuburas. Tačiau laimė nusišypsojo, o kad Stasys galėtų bent kiek grįžti į pilnavertį gyvenimą, jam šiuo metu reikalinga reabilitaciją. Bet ne bet kur, o Izraelyje – medikai vyrui užsiminė, kad tokios būklės pacientai turi galimybę pasveikti tik gydydamiesi Negyvosios jūros vandeniu.
Tos gydymas S. Navadnyčiai yra per brangus – po avarijos jis net negali sumokėti paskolos, kurią buvo paėmęs gyvenamajam būstui įsigyti. Vienintelė viltis – prisiteisti žalą iš draudimo bendrovės ir ugniagesių. Tačiau šie neskuba žalos atlyginti ir laukia, ką šiuo klausimu nuspręs teismas.
Tuo metu tragiškos avarijos sukėlimu kaltinamas dabar jau buvęs Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos jaunesnysis puskarininkis Ruslanas Vorobjovas atsivėrė tylos siena ir apie jo gyvenimą taip pat sugriovusį eismo įvykį nėra linkęs kalbėti – 30 metų vyras net atsisakė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui Arūnui Budriui išsakyti savo poziciją dėl pateiktų kaltinimų.
Vilniaus miesto apylinkės teismui pradėjus aiškintis avarijos aplinkybes paaiškėjo, kad R. Vorobjovas dar 2011 m. buvo sukėlęs avariją, bet tąkart susitaikė su nukentėjusiąja, o praėjus vos pusmečiui po darbo metu sukelto tragiško eismo įvykio, buvo sulaikytas prie lengvojo automobilio vairo visiškai girtas – į alkotesterį jis „įpūtė“ 2,38 prom. alkoholio. Dėl to dabar vyras yra netekęs teisės vairuoti, bet baudos, kurią skyrė teismas, dar iki šiol taip ir nesumokėjo.
Sutraiškytą iš automobilio ištraukė ugniagesiai: savaitę – komoje
Bylos duomenimis, eismo įvykis, per kurį sunkiai buvo sužalotas S. Navadnyčia, įvyko praėjusių metų sausio 14-osios vakarą Vilniuje, Kalvarijų ir Kazlausko g. sankryžoje. R. Vorobjovo vairuojamas gaisrinės vilkikas „Renault Kerax“ su įjungtais garso ir šviesos signalais išvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (privalėjo įsitikinti, kad yra saugu) ir rėžėsi į lengvąjį automobilį „Nissan Almera“. Jį degant žaliam šviesoforo signalui vairavo S. Navadnyčia.
Sunkiai sužalotą vairuotoją iš smarkiai sumaitoto automobilio pavyko ištraukti ne iš karto – į pagalbą netrukus atskubėjo kiti ugniagesiai gelbėtojai. Tik supjaustę automobilį jie sugebėjo medikams perduoti sąmonę praradusį S. Navadnyčią. Komos būsenoje jis praleido beveik savaitę.
„Gydytojai mano žmonai buvo aiškiai pasakę, kad nieko gero nesitikėkite, geriausiu atveju savo vyrą matysite tik neįgaliojo vežimėlyje – juk man iš naujo buvo surinktas stuburas ir dubuo“, – šiandien prisimena jis.
Kaip įvyko tragiškas eismo įvykis, nukentėjusysis nieko neprisimena, išskyrus tai, kad važiavo per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui.
Automobilį vilko apie 15 metrų
Tuo metu R. Vorobjovas iš karto po tragiško įvykio, o ir vėliau – ikiteisminio tyrimo metu – tyrėjams sakė, kad tą vakarą telefonu buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Tuskulėnų g. esančiame pastate kilo gaisras, gali būti nukentėjusiųjų žmonių. Ugniagesiai į pranešimą reagavo žaibiškai – jau po minutės išvažiavo.
Prie vairo sėdėjęs R. Vorobjovas tikino, kad į gaisrą važiavo įsijungęs šviesos ir garso signalus, o kai priartėjo prie Kalvarijų ir Kazlausko g. sankryžos, priešais važiavę automobiliai sustojo ir jį praleido – greitį iki maždaug 50 km/val. sulėtinęs ir išvažiavęs į pirmąją juostą vairuotojas esą apsidairė, nematė jokių kitų automobilių, manė, kad yra saugu, todėl ir išvažiavo į sankryžą.
„Tada pamačiau, kad į sankryžą įvažiavo sidabrinės spalvos automobilis, dar bandžiau stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko – rėžiausi į kairį lengvojo automobilio šoną, jį nustūmiau apie 15 metrų“, – tyrėjams sakė ugniagesys.
R. Vorobjovas tikino, kad iš karto pribėgo prie nukentėjusiojo, tačiau su juo jau nebuvo galima susikalbėti, jis tik garsiai iš skausmo vaitojo.
„Labai gailiuosi dėl to, kas nutiko, bet kaltę pripažįstu tik iš dalies, nes manau, kad lengvojo automobilio vairuotojas turėjo girdėti ir matyti ugniagesių garsinius ir šviesos signalus – kiti automobiliai matė ir pasitraukė į šoną“, – sakė R. Vorobjovas.
Akimirka, sugriovusi gyvenimą
Per avariją sunkiai sužalotas S. Navadnyčia neslepia, kad viena akimirka visiškai sugriovė ne tik jo, bet ir šeimos gyvenimą – vyras statėsi namą, buvo paėmęs paskolą, kurios dabar neišgali grąžinti. Paskolą kredito unijai padengdavo jo uošvė – už tai vyras savaitgaliais ir atostogų metu važiuodavo dirbti į jos ūkį. O dabar dirbti nebegali, todėl ir ūkis nebėra pelningas.
Prieš nelaimę automobilių detalių parduotuvėje dirbęs vyras sakė, kad iki šiol sunkiai gali vaikščioti, tačiau jo darbdavys neatleido iš darbo.
„Mane įmonė buvo apdraudusi gyvybės draudimu, bet po nelaimės paaiškėjo, kad jis galioja tik mirties atveju – į jį traumos nepatenka, – teisme sakė S. Navadnyčia. – Įvyko nesusikalbėjimas su draudikais, todėl darbdavys jaučiasi kaltas ir manęs dėl ligos neatleido, artimieji mane nuveža kelioms valandoms į darbą, ten pabūnu, pažiūriu dokumentus. Ir atlyginimą tą patį moka.“
Tačiau, kaip sakė jis, patirtos traumos gali atsiliepti visą gyvenimą, nors medikai konstatavo, kad jo sveikatos būklė jau gerėja, nors darbingas gali būti tik 50 proc.
„Būklė pagerėjo tiek, kad jau pats pradedu valgyti, nors pusmetį negalėjau, buvo išmušti dantys, jau pradedu kramtyti, bet pagerėjimo vaikščiojant nėra – kuo ilgiau pavaikštau, tuo labiau kyla problemų dėl miego, be to, organizmas labai jaučia oro permainas, negaliu praustis karštame vandenyje“, – teigė jis.
„S. Navadnyčia patyrė didelius skausmus – jam buvo lūžę dubens kaulai, jie dabar sutvirtinti keturiais varžtais, žmogus iki šiol kenčia skausmus, jo laukia ne viena operacija“, – nukentėjusiajam antrino advokatas Algirdas Matuiza.
Kartais numirti yra lengviau, nei gyventi tokiuose skausmuose
Teisininko teigimu, S. Navadnyčiai draudimo kompanija sumokėjo maksimalią įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimą – 5 tūkst. eurų. Dar apie 4 tūkst. eurų buvo sumokėta už patirtą turtinę žalą – automobilio sugadinimą, vaistus, dantų gydymą ir kt.
„Tačiau nesumokėjo už reabilitaciją, kuri jam yra būtina, o tokios paslaugos, kokios yra reikalingos, Lietuvoje neteikiamos – gydytojai nurodė, kad po tokių sužalojimų, kokius patyrė S. Navadnyčia, yra būtinas Negyvosios jūros vanduo, – pabrėžė A. Matuiza. – Ir ypatingai dėl patirto stuburo sužalojimo. O ši paslauga Izraelyje kainuotų 9,6 tūkst. eurų. Juk jo kiekvienas kūno organas yra pažeistas, gydytojai net nustebę, kad S. Navadnyčią pavyko atstatyti, tačiau šiandien būtų nedrąsu kalbėti, kas bus rytoj. Žinote, kartais numirti yra lengviau, nei gyventi tokiuose skausmuose.“
Advokatas pabrėžė, kad, jo nuomone, dėl tragiškos avarijos kaltas tik gaisrinės automobilį vairavęs R. Vorobjovas: „Nėra visiškai jokios S. Navadnyčios kaltės, jis nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų.“
Gydytis į Izraelį S. Navadnyčia negali išvykti – tiesiog neturi pinigų.
„Tuo metu, kai įvyko avarija, šeimoje dirbau vienas, žmona buvo išėjusi motinystės atostogų, – sakė jis. – Dabar net negaliu žaisti su vaikais, jiems skirti dėmesio, o juk sūnui dabar treji metukai, vaikui dabar reikia dėmesio, o aš jo net pakelti ant rankų negaliu.“