Žmonės atvirai piktinosi šalies socialine politika, kuri pašalpomis ir besaikiu girtaujančių, paleistuvaujančių žmonių rėmimu išaugino ištisą "pilstuko kartą". Kliuvo ir vaiko teisių sergėtojams, nuolat eskaluojantiems vaikų teises ir visiškai užmirštantiems jų pareigas. "Mes jau ir teisės gyventi nebeturime", - sakė ilgus metus Kražiuose mokytojavusi Amelija Miltenienė.
Regint žmonių nuotaikas susidarė įspūdis, kad jei Kražiai būtų arčiau Vilniaus, laidotuvių dalyviai būtų nužygiavę tiesiai prie Vyriausybės rūmų pareikšti, kad jie nepritaria jos socialinei politikai ir nebegali taikstytis, kai žudomi niekuo dėti vaikai.
Kražių gimnazijos direktorė Rita Andriulienė atkreipė dėmesį, kad jos moksleiviai tragedijos akivaizdoje tiesiog akyse suaugo, tapo dėmesingesni vienas kitam, mokykloje įsivyravo neįprasta rimtis. Mokytoja Emilija Kvietkuvienė sakė, kad net dvyliktokai vaikinai neslėpė ašarų.
Mokykla pajuto ir nerimastingas tėvų nuotaikas. Vaikams kiek užtrukus, tėvai tuoj skambina mokytojams. Nemažai tėvų net neišleidžia mokyklon vienų vaikų, palydi juos ir pasitinka. Mokytojai šiomis dienomis ypač daug dėmesio skyrė dvasiniams dalykams, prašė vaikų nebūti abejingiems, kai matys ką nors skriaudžiamą, kad būtų dėmesingi, kai pastebės ką nors įtartina.
Šiaulių apygardos prokuratūra pranešė, kad tiriant nusikaltimą yra teigiamų poslinkių. Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus ekspertai oficialias mirties priežastis turėtų pateikti maždaug po dviejų savaičių, tačiau neabejojama, kad vaikų mirtis smurtinė.
Tragedijos neatlaikiusi palūžo nužudytųjų vaikų motina Alma. Ja rūpinasi medikai. Nelaimės sukrėsti žmonės ėmė siūlyti šeimai materialinę paramą. Šeimos tėvas Virgilijus neprieštaravo, kad būtų paskelbtas jo asmeninės sąskaitos numeris "Hansabanke" - LT 987300010027671325.