„Būčiau sugyventinei atleidęs, bet kai grįžome namo, ji vėl išsirengė – man sukilo baisūs vaizdai, juk ji tokią gėdą prieš visus giminaičius ir kaimynus padarė“, – pareiškė 50 metų Dieveniškių seniūnijoje gyvenantis Vladimiras Žuras.
Šiandien V. Žuras gailisi, kad nesusivaldė ir iš pavydo virto tikrų tikriausiu monstru – už tai, kad 46 metų sugyventinė Teresa Žur buvo neištikima, jis jai rankomis, kojomis ir diržu sudavė ne mažiau kaip 50 smūgių į įvairias kūno vietas. Ekspertai nustatė, kad moteris prieš mirtį patyrė itin dideles kančias.
Prie nužudytosios sugyventinės V. Žuras praleido visą parą, o kad daugiau jos nematytų, vyras lavoną suvyniojo į paklodę ir paslėpė namo, kuriame gyvena, rūsyje. Čia moteris aptikta praėjus dviem dienoms po nužudymo – jos pasigedo Vilniuje gyvenantis vienturtis sūnus.
„Aš nenorėjau žudyti, norėjau tik ją paauklėti“, – teisinosi anksčiau keletą kartų teistas V. Žuras, kuriam prokurorai pateikė kaltinimus dėl tyčinio savo šeimos nario itin žiauraus nužudymo.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija ketvirtadienį baigė nagrinėti šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) esančio V. Žuro baudžiamąją bylą – teismas nuosprendį skelbs balandžio 13 d.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Liutauras Rudzevičius kaltę dėl tyčinio nužudymo pripažįstantį V. Žurą pasiūlė įkalinti 14 metų. Pasak prokuroro, nuteistasis pirmuosius 5 metus turėtų kalėti pačiomis griežčiausiomis sąlygomis – kalėjime.
„Moteris mirė nuo daugybinių sumušimų – ekspertai nustatė, kad jai suduota ne mažiau kaip 50 smūgių į įvairias kūno vietas, lūžo šonkauliai, buvo sutraiškyta nosis“, – pažymėjo L. Rudzevičius.
Jo teigimu, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neatsirado liudytojų, kurie būtų patvirtinę V. Žuro versiją, jog jis savo sugyventinę užtiko lovoje su meilužiu. „Tačiau, jeigu taip ir būtų, negalima teigti, kad moteris buvo nužudyta staiga labai susijaudinus – daugybiniai smūgiai rankomis, kojomis ir diržu buvo padaryti praėjus kelioms valandoms po šio įvykio“, – teigė prokuroras.
Vis dėlto, jis pripažino, kad kažkas krikštynų šventėje įvyko, nes sugyventinius į namus vežęs jų giminaitis teisme užsiminė, jog automobilyje V. Žuras savo mylimajai aiškino, kad „tave prigavau, kai grįšime namo, išsiaiškinsime“.
„To, kas įvyko, tikrai nebūtų nutikę, jeigu ne Teresa – kai grįžome namo, ji vėl išsirengė, sakė, ateik pas mane į lovą, – teisme kalbėjo V. Žuras. – Tada man sukilo didžiulis pyktis, juk ji prašė duoti išgerti, o kol nuėjau į kitą kambarį, ji visa išsirengė ir ėmė užsiimti intymu – pamatęs neišlaikiau ir sudaviau. Tiksliai nežinau, kiek kartų, bet mušiau rankomis, kojomis, o paskui – diržu. Klausiau, kodėl ji taip pasielgė, bet Teresa tylėjo. Paskui nuėjau miegoti į kitą lovą, o ryte atsikėlęs šaukiau, bet ji jau nebeatsiliepė – buvo šalta. Tada buvau didžiuliame šoke – vienas visą dieną gėriau. Šalia jos. To net blogiausiame sapne negalėčiau susapnuoti.“
V. Žuras sakė, kad dar kitą rytą nutarė savo sugyventinės kūną paslėpti namo rūsyje. „Suvyniojau ir nutempiau į rūsį, o pats buvau namuose – laukiau, kol atvažiuos policija ar kas nors kitas, juk vis tiek kas nors būtų atvažiavęs“, – teigė nužudymu kaltinamas vyras.
„Neslėpiau jos rūsyje – tiesiog į ją jau nebegalėjau žiūrėti“, – kalbėjo V. Žuras.
Jis tikino, kad šios istorijos pradžia buvo vienų kaimynų krikštynos – čia Teresa padėjo paruošti vaišių stalą. Paruošė, bet tiek prisigėrė, kad buvo paguldyta šeimininkų namų antrajame aukšte. Kai prasiblaivė, moteris vėl ėmė gerti – buvo tokia girta, kad net nugriuvo ant grindų, todėl vėl buvo nuvesta pamiegoti.
Krikštynas šventę žmonės nė nepastebėjo, kaip nuo užstalės dingo ir tądien mažametę mergaitę krikštijęs 26 metų Andžejus Nornickis.
„Mačiau, kaip jis nuėjo miegoti – dar pagalvojau, kad beveik negėrė ir nuėjo miegoti, o juk turėjo eiti kepti šašlykų, – teisme kalbėjo V. Žuras. – Nuėjau pasižiūrėti į kambarį, kuriame buvo paguldyta Teresa – geriau jau būčiau nėjęs ir nieko nematęs... Kai atėjau į kambarį, Teresos kelnaitės buvo nesmauktos iki kelių, ji gulėjo šonu, o mane pamatęs Andžejus kaip žiurkė palindo po koldra. Dar jam sudaviau kelis smūgius – juk šitokią gėdą prieš visus žmones man užtraukė! Ir visa tai matė dvi šešerių metukų mergaitės, kurios buvo kambaryje.“
Jis tikino, kad kambaryje net nematė Teresos. „Aš toks girtas buvau, kad nieko neatsimenu“, – kalbėjo A. Nornickis. Tačiau pripažino, kad kitą rytą atsibudęs jautė skausmą galvoje. „Man buvo sumušta galva“, – tepasakė jis.
Toks liudytojo pasakojimas papiktino V. Žurą – esą jis meluoja.
„Pasakyk, kaip buvo, man reikalinga teisybė, pasakyk, kaip ji su nuogu užpakaliu liko gulėti, o tu palindai po koldra, juk paskui giminaičiai kalbėjo, kaip tu ją nurenginėjai – vėliau sužinojau, kad tau čia ne pirmas toks atvejis“, – kreipdamasis į A. Nornickį savo poziciją dėstė kaltinamasis.
Tyčiniu nužudymu kaltinamas V. Žuras teisme taip pat prisipažino, kad jo sugyventinė jam ir anksčiau buvo neištikima. „Bet aš jai vis atleisdavau“, – sakė vyras.
Jis su nužudytąja anksčiau buvo susituokęs, kartu pragyveno penkiolika metų, bet vėliau ryšius nutraukė, nes esą Teresa išėjo iš namų ir ilgą laiką negrįžo. „Bet paskui parėjo – priėmiau ją“, – aiškino V. Žuras.
Kodėl moteris buvo išėjusi, vyras nesakė, tačiau nužudytosios brolis, kuris rūpinosi sesers laidotuvėmis, sakė, jog moteris nebegalėjo kęsti V. Žuro smurto.
„Jis nuolat mušė seserį, ji visada vaikšiojo su mėlynėmis, vis nuo jo bėgdavo – apsigyvendavo pas savo motiną, bet šis ją pasiimdavo atgal“, – tvirtino vyras. Ir pridūrė, kad V. Žuras nemylėjo Teresos sūnaus – kai šis dar buvo mažas, jį esą buvo pasodinęs ant įkaitintos dujinės viryklės.
Kad V. Žuras mušdavo Teresą, žinojo ir šios sūnus. Jis prisipažino, kad su motina negyveno nuo trejų metų – jį užaugino močiutė. „Nenorėjau su mama gyventi, nes kai tik išgerdavo, kildavo muštynės, bėgdavau pas kaimynus“, – sakė dabar jau suaugęs nužudytosios sūnus.