Policijos departamentas informuoja, kad jau trejus metus Kelių policijoje vykdomos antikorupcinės programos priemonės iki šiol buvo nukreiptos į pačius pareigūnus, siekiant didinti jų atsparumą korupcijai ir mažinti kyšininkavimo lygį. Visos priemonės, kurių ėmėsi policijos Imuniteto valdyba davė rezultatų ir tai matyti tiek iš to, kaip kelių policiją vertina visuomenė, tiek iš pačių pareigūnų požiūrio institucijos viduje.
Situacijos analizė
Prieš trejus metus Kelių policija korupcijos požiūriu visuomenės buvo vertinama prasčiausiai tarp visų policijos institucijų. 29 proc. gyventojų tuomet manė, kad Kelių policijos pareigūnai yra labai korumpuoti ir tik 9 proc. – jog visai nekorumpuoti. Šiandien Kelių policijos pareigūnus labai korumpuotais laiko beveik perpus mažiau – tik 15 proc. – gyventojų. Teigiamai pareigūnus korupciniu požiūriu vertinančių gyventojų skaičius išaugo net 14 procentų.
Taip pat matomos teigiamos pareigūnų požiūrio tendencijos. Kelių policijos pareigūnai vis dažniau ir garsiau kalba apie tai, kad neteisėto elgesio negalima pateisinti mažais atlyginimais. Vis daugiau pareigūnų pripažįsta ir Imuniteto valdybos būtinumą, nors reikia pripažinti, kad prieš trejus metus, steigiant šiuos padalinius, kur kas dažniau skambėjo nepasitenkinimo balsai. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas sako: Noriu atsakingai pareikšti, kad policija ir toliau laikysis nulinės tolerancijos korupcijai politikos.
Siekiant stiprinti korupcijos prevenciją Kelių policijoje buvo sugriežtinta pareigūnų veiklos ir specialiosios įrangos naudojimo kontrolė, tai pat patobulinta pati įranga, imtasi aktyvios antikorupcinio švietimo sklaidos. Taip pat pareigūnai, užfiksavę bandymus papirkti, buvo skatinami papildomai, o kandidatai į padidinto jautrumo korupcijai pareigybes buvo tikrinami pagal specialią metodiką, parodančią polinkio į korupciją lygį.
Vairuotojai turėjo pastebėti, jog pastaraisiais metais kelių policijos ekipažuose padaugėjo pareigūnių moterų. Siekis į Kelių policiją pritrakti kuo daugiau dailiosios lyties atstovių – taip pat viena kovos su korupcija priemonių. Tarptautiniai tyrimai rodo, jog moterys yra kur kas atsparesnės korupcijai – iš visų policijos pareigūnų, kuriems pareikšti įtarimai padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, moterys sudaro tik 5 procentus.
Visos šios priemonės lėmė, kad netolerancija teisės ir etikos normų pažeidimams Kelių policijoje auga, o pareigūnų, kuriems skirtos tarnybinės nuobaudos, skaičius mažėja.
Pagrindo tikėtis, kad korupcijos apraiškų Kelių policijoje mažės ir toliau, suteikia ir naujoji pareigūnų karta. „Pastebime, kad į Kelių policiją pretenduoja jauni, motyvuoti pareigūnai, ir yra pagrindo manyti, kad jie bus atsparesni korupcijai. Su Kelių policijos naujokais dirbame papildomai – jiems rengiami mokymai, nagrinėjamos galimos korupcijos rizikos, taip pat atsakingai žvelgiame į jaunų pareigūnų kuratorių parinkimą – siekiame, kad jaunas pareigūnas atėjęs į kolektyvą perimtų tik gerąją praktiką“ – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius.
Daugėja bandymų papirkti policijos pareigūnus
Per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje užregistruoti 837 bandymo papirkti policijos pareigūnus atvejai – tai yra 7 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kuomet užfiksuoti 783 bandymai papirkti policijos pareigūnus.
Dažniausiai policijos pareigūnus bando papirkti asmenys tarp 20 ir 49 metų amžiaus. Tačiau galima pastebėti, jog jauni 18-29 metų amžiaus asmenys yra linkę perimti šį korupcinio veikimo modelį, nes būtent šioje amžiaus grupėje bandymų išsisukti siūlant kyšį skaičius yra didžiausias:
Moterys sudaro tik 9 proc. visų papirkimo atvejų (2013 m. per tą patį moterys sudarė 7 proc.)
Taip pat išlieka tendencija, kad labiausiai papirkti policijos pareigūnus yra linkę asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą:
26 proc. visų papirkėjų yra bedarbiai. 34 asmenys, iš jų 1 moteris, padarė tokią pačią nusikalstamą veiką pakartotinai.
Per 11 šių metų mėnesių taip pat pradėti 117 ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtariamaisias yra policijos darbuotojai, beveik pusė šių tyrimų – dėl kyšininkavimo. Daugiausiai ikiteisminių tyrimų, kuriuose įtarimai yra pareikšti policijos pareigūnams, pradėta Kauno apskrityje (24), Klaipėdos apskrityje (16) ir Vilniaus apskrityje (15). 22 tokius ikiteisminius tyrimus pradėjo Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai.
Vidutinė policijos pareigūnams siūlomų pinigų suma šiemet išaugo iki 493 litų. Pernai siūlomi kyšiai vidutiniškai siekė 401 litą. Dažniausiai policijos pareigūnams siūlomi kyšiai už vairavimą esant neblaiviems, greičio viršijimą, kalbėjimą telefonu prie vairo, vairavimą be teisių ir rastas akcizines prekes.
Beje, tarp visų bandžiusių papirkti policijos pareigūnus neblaivūs ar nuo narkotikų apsvaigę asmenys, sudarė 51 proc. Pernai šis skaičius buvo kiek mažesnis ir siekė 44 procentus.
Dažniausiai policijos pareigūnams šiemet buvo siūlyti kyšiai litais, tačiau taip pat pasitaikė bandymų išsukti nuo atsakomybės siūlant pinigų „ant šampano“, sidabrinę grandinėlę, šokolado plytelę, automagnetolą, banko kortelę pinigų nusiėmimui ar pasiimti visas surastas kontrabandines cigaretes. Taip pat buvo siūlyta ir užsienio šalių valiutos (eurai, svarai sterlingai, JAV doleriai, Švedijos kronos, zlotai, Rusijos ir Baltarusijos rubliai) ir kitokių gėrybių.
Mažiausia 2014 m. pasiūlyta suma buvo 10 litų, didžiausia – 40 tūkst. Lt (2013 m. didžiausia pasiūlyta suma buvo 80 tūkst. Lt, mažiausia – 10 Lt).
Vien per pirmąjį šių metų pusmetį pareigūnams buvo pasiūlyta 353 tūkst. 662 litai (2013 m. - 274 609 litai), t.y. siūlomų kyšių bendra suma išaugo beveik 1,3 kartų.
Startuoja antikorupcinė akcija „Kyšis išpurvina“
Pasak policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, nemaža dalis visuomenės yra linkusi kaltinti policijos pareigūnus dėl kyšininkavimo, tačiau retai pagalvojama, kad šiame veiksme dalyvauja dvi pusės – kyšį duodantysis ar siūlantysis ir jį imantysis. „Davimas ar bandydamas duoti kyšį neišperka kaltės, o ją tik didina. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog kelių eismo taisyklių pažeidimas yra klaida, o kyšio davimas – jau nusikaltimas, užtraukiantis rimtas pasekmes“, – sako L. Pernavas, pabrėždamas, kad policijos sistemoje ir toliau bus taikomos nulinės tolerancijos korupcijai principas.
„Galbūt dalis vairuotojų įsivaizduoja, kad baudžiama tik už kyšio davimą, todėl mano, kad pasiūlys, o jei nepavyks išsisukti, tai nepavyks. Tačiau nusikaltimas yra jau pats kyšio siūlymas. Todėl geriau iš karto vyriškai pripažinti klaidą ir neišsisukinėti. Kyšis dar neišsprendė nė vienos problemos, bet daug kam sugadino gyvenimą. Kartais žmonės net nepagalvoja, kad duodamas kyšis gali būti didesnis nei bauda, kurią tektų sumokėti už padarytą eismo taisyklių pažeidimą. Jei taisyklės pažeidžiamos pirmą kartą, paprastai yra skiriamas įspėjimas arba pusė minimalios baudos, o tai dažniausiai tėra 20-50 litų“, – sako Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius.
Tiesa, pastebima, kad pastaruoju metu vis didesniam skaičiui vairuotojų prabyla sąžinė ir jie kreipiasi į Imuniteto valdybą, pranešdami, kad pareigūnui davė kyšį. Yra net tokių asmenų, kurie patys sutinka būti traukiami atsakomybė, bet nori, kad ir kyšininkaujantis pareigūnas būtų nubaustas.
Visiems vairuotojams taip pat primenama, kad pranešę apie duotą kyšį jie bus atleisti nuo atsakomybės už jo davimą.
Įtarimai dėl kyšininkavimo gali būti pareikšti ir po daugelio metų, todėl priimti sąžiningus sprendimus niekada nėra vėlu.
Jei buvote išprovokuotas duoti kyšį ir jį davėte, nedelsdami praneškite telefonu 112. Policija garantuoja, kad būsite atleistas nuo atsakomybės už jo davimą. Jei apie kyšio reikalavimą ar provokavimą jį duoti nusprendėte pranešti praėjus kuriam laikui, skambinkite (8 5) 272 5372, kreipkitės epolicija.lt, arba rašykite imunitetas@policija.lt
Daugiau informacijos apie baudų didžius, kyšius ir gresiančias sankcijas galima rasti interneto svetainėje www.kyšis-nusikaltimas.lt