„Jis paskambino telefonu ir pasakė, kad nesikiškite ten, kur nereikia“, – pareiškė D. Malaškevičius.
Tuo metu nužudytosios Violetos Naruševičienės tėvai sako, kad yra baisiausia, jog jų dukros gyvybę buvo galima išgelbėti, bet pareigūnai esą nė piršto nepajudino, kad, įtariama, žudikas Drąsius Kedys būtų sustabdytas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį toliau tęsė kelio Kauno žudynėms neužkirtusių Policijos departamento pareigūnų baudžiamosios bylos nagrinėjimą – Generalinė prokuratūra kaltinimus yra pateikusi iš pareigų pasitraukusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui V. Račkauskui, buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininko pavaduotojui Tomui Ulpiui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui bei operatyviniams darbuotojams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusios Policijos departamento Imuniteto tarnybos viršininką D. Malaškevičių teisme panoro apklausti kaltinamųjų gynėjai.
Liudytojas pasakojo, kad dar 2011-ųjų spalio 27-ąją sulaukė skambučio iš policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio, kuris teigė, jog po renginio Seime prie jo priėjo žurnalistas Virginijus Gaivenis ir „uždavė keistus klausimus, jog policija galėjo žinoti apie rengimąsi nužudyti teisėją Joną Furmanavičių, V. Naruševičienę, tačiau šią informaciją nuslėpė“.
Liudytojas prisiminė, kaip savaitgalį susitiko su V. Gaiveniu. „Jis man trumpai išdėstė visą esmę – yra žmogus, neva buvęs ar esamas policijos informatorius, kuris bendravo su D. Kedžiu, jis informaciją apie planuojamas žudynes pateikė policijai, bet ši taip ir nesureagavo, – sakė D. Malaškevičius. – Kadangi jam buvo pažadėta jį išsukti iš bylos (dėl sumušimo naktiniame klube), jis ilgai tylėjo, bet buvo nesilaikyta pažadų, todėl jis nutarė netylėti“.
Imuniteto tarnybos vadas teigė, kad praėjus kelioms dienoms po šio susitikimo, V. Gaivenis paskambino telefonu ir pranešė, jog „tas žmogus jau yra apklaustas kaip liudytojas, davė parodymus Kauno rajone“.
Netrukus į Kauną pas tyrėją nuvykęs D. Malaškevičius susipažino su M. Žalimo apklausos protokolu.
„Tą pačią savaitę sulaukiau labai nepatenkinto V. Račkausko skambučio jis sakė, nesikiškite ten, kur nereikia, bet kadangi buvau jam nepavaldus, pasakiau, jog vykdau tai, kas man priklauso pagal pareigas“, – teisme kalbėjo Imuniteto tarnybos vadovas.
Liudytojo teigimu, susiklosčius tokiai situacijai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai galėjo tapti įtariamaisiais, buvo sprendžiama, kas saugos M. Žalimą – paprastai liudytojų apsauga rūpinasi būtent LKPB pareigūnai.
„Svarstėme, kokią apsaugą skirti – kad jo neturėtų saugoti LKPB padalinys, žmogus pergyveno, kad su juo buvo gali būti susidorota, tačiau Vadovybės apsaugos departamentas dėl supratimo jį paėmė savo apsaugon“, – sakė D. Malaškevičius.
Jis prisiminė, kad įtarimų šioje byloje sulaukę LKPB pareigūnai buvo pakliuvę į labai keblią situaciją ir savo gyvenimą net galėjo baigti savižudybe.
„Jie sakė, kad eilinį kartą būsime paversti atpirkimo ožiai, nors tik vykdėme įsakymus – reikėjo jiems padėti, nes buvo neramu, jog gyvenimą jie gali baigti savižudybe“, – sakė Imuniteto tarnybos vadas.
Liudytojas prisiminė ir LKPB viršininką Algirdą Matonį, kuris praėjusį savaitgalį neblaivus įkliuvo prie vairo: „Vienu metu buvo nuspręsta, kad A. Matonis bus įtariamasis, tačiau vėliau viskas pasikeitė“.
L. Stankūnaitės tėvai: gyvenimas pavirto pragaru
Antradienio posėdyje teismas apklausė ir per Kauno žudynes nušautos V. Naruševičienės bei nužudymais įtariamo Drąsiaus Kedžio buvusios sugyventinės Laimutės Stankūnaitės tėvai Stasys ir Tatjana Stankūnai. Jie šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau ieškinio nėra pareiškę – tai galės padaryti civilinio proceso tvarka.
„Kaip galima reikšti ieškinį dėl žalos, kai motina praranda savo vaiką – vien tai, kad nužudyta mano dukra, per vieną žingsnį buvo išgelbėta kita dukra su anūke, ir tai tik mano iniciatyva – žudynių išvakarėse L. Stankūnaitė buvo atvažiavusi ir ją paprašiau pasilikti nakvoti, jeigu ji būtų grįžusi pas Violetą, visos jos trys būtų paguldytos – dukros ir anūkė. Ir to ufonauto niekas nesustabdytų“, – ašaras teisme liejo T. Stankūnienė.
„Paprastas žmogus yra nulis – pats baisiausias dalykas, mūsų šeimos nuomone, yra tai, kad jeigu buvo žinoma, jog dar buvo galima sustabdyti tą žmogžudystę, perspėti kažkokiais veiksmais, užkirsti kelią, ir tai nebuvo nieko padaryta dėl žmogaus gyvybės... – sakė S. Stankūnas. – Tos žudynės pavertė mūsų gyvenimą nežmonišku pragaru. Jeigu būtų atliktas tas vienas veiksmas, gal viskas būtų išsisprendę teisiniu būdu“.
S. Stankūno teigimu, jo dukros dar rugsėjo 7-ąją (likus mėnesiui iki žudynių) kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydamos skirti apsaugą.
„Dukros prašė apsaugos, bet niekas nebuvo daroma, bet kai aiškėja, kad žinojo ir nieko nepadarė... Mes visą gyvenimą sąžiningai dirbome, mokėjome mokesčius, policija turėjo mus saugoti – nežinau, kaip žmogui toliau gyventi ir kuo tikėti. Baisiausia yra žinoti, kad tai buvo galima sustabdyti. Mes ir numirsime su tomis mintimis, kad buvo galima pakeisti, bet įvyko tai, kas įvyko“, - sakė jis.
S. Stankūnas taip pat pabrėžė, kad jau nebetiki, jog kada nors sužinos tiesą. „Mes jau netikime, kad kažkada ši istorija išvys tiesą ir mes sužinosime, kas čia dedasi, nes byla jau tapo politine byla“, – sakė jis.
Prokurorai pakeitė kaltinimus
Baigiant bylą nagrinėti teisme valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Arūnas Verenius pareiškė, kad nusprendė kaltinamiesiems pakeisti kaltinimus – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė ne tik didele žala valstybei, bet ir nukentėjusiesiems (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės šeimoms).
„Išsiplėtė tam tikros faktinės aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos senuose kaltinimuose ir dabar kaltinimai pasitikslino tam tikra apimtimi – V. Račkauskui ir E. Damukaičiui, kad veikos (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimas) padarytos sutaptyje, o kitiems išsiplečia piktnaudžiavimas – kad žala padaryta ir nukentėjusiesiems“, – prokuroro teigimu, kvalifikacija nesikeičia.
Neužkirto kelio žudynėms
Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisme yra skelbęs, kad V. Račkauskas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. Ulpiu, E. Damukaičiu, V. Vitkovskiu ir D. Sinkevičiumi, nuo 2009 m. spalio 5-osios (J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo) iki 2011-ųjų spalio 30-osios nuslėpė informaciją apie buvusį dviejų žmonių nužudymu įtariamą Drąsiaus Kedžio draugą M. Žalimą.
Pasak prokuroro, į Policijos departamentą dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją atvyko M. Žalimas ir pateikė informaciją apie D.Kedžio bei jo galimų bendrų Raimundo Ivanausko ir Eglės Barauskaitės planuojamą teisėjo J. Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei jos sesers V. Naruševičienės nužudymą.
Be to, M. Žalimas pateikė informaciją apie nužudymui ketinamą panaudoti dujinį ginklą su garso slopintuvu bei įsigytą automobilį.
Šią informaciją, prokuroro teigimu, M. Žalimas pateikė T. Ulpiui, kuris šių duomenų jokiuose dokumentuose neužfiksavo ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų užkirsti kelią planuojamam labai sunkiam nusikaltimui.
Vėliau, jau po J. Furmanavičiaus ir V. Naruševiečienės nužudymo, įtariama, V. Račkauskas savo pavaldiniams V. Vitkovskiui ir D. Sinkevičiui nurodė patekti į sodo namelį, kuriame curėjo slėptis D. Kedys. Šiame namelyje pareigūnai spalio 8-ąją neteisėtai įrengė ir savaitę naudojo slaptas technines priemones, tačiau įtariamojo žudiko taip ir nesulaukė, o D. Kedžio name paliktus daiktus vėliau atidavė M. Žalimui. „Taip sudarė sąlygas negrįžtamai prarasti daiktus“, - pabrėžė prokuroras.
Kaltinamajame akte taip pat teigiama, kad šios informacijos nežinojo ikiteisminį tyrimą dėl žudynių Kaune atliekantys Generalinės prokuratūros prokurorai. Maža to, praėjus 10 d. po žudynių esą pareigūnams buvo duotas nurodymas ir toliau prokurorams nepranešti duomenų apie M. Žalimą.
Be to, prokuroro teigimu, 2009-ųjų lapkričio 20-ąją V. Račkauskas taip pat suklastojo oficialų dokumentą, kai siekdamas nuslėpti M. Žalimo pateiktą informaciją, tuomečiam Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai pranešė, jog Lietuvos kriminalinės policijos biuro padaliniai nebuvo gavę duomenų apie ketinimus susidoroti su J. Furmanavičiumi, V. Naručevičiene dėl galimo mažametės mergaitės tvirkinimo. Šią pažymą prokurorui parengė E. Damukaitis.
Kad policija neturi jokių duomenų apie M. Žalimą, prokurorui A. Kliunkai jo darbo kabinete 2010-ųjų sausio 20-ąją vykusio susitikimo metu nurodė ir T. Ulpis.
Pasak prokuroro, ši informacija paaiškėjo 2011-ųjų spalio 30-ąją, kai pas prokurorus atvyko M. Žalimas ir pateikė anksčiau policijai perduotą informaciją.
Kaltinamajame akte teigiama, kad aukšti policijos pareigūnai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Atsakomybėn patraukti pareigūnai neigia kaltę dėl jiems pateiktų kaltinimų.