Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė, kad pakeičia beveik prieš dvejus metus Vilniaus apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo iš 33 teismui perduotų asmenų buvo nuteisti 23 grupuotės nariai (vienas buvo atleistas nuo atsakomybės kaip su teisėsauga bendradarbiavęs asmuo, vienas yra pasislėpęs nuo teismo, o vienas – miręs).
„Lapinų“ gaujos vadeiva Justas Belousovas, pravarde Lapinas, daugybę metų oficialiai yra ieškomas, tačiau kol kas pareigūnai neturi žinių apie vyro slapstymosi vietą. Jo sulaikymui yra išduotas Europos arešto orderis.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė dvi valandas skaitė nuosprendžio, kurį sudaro net apie 200 lapų, rezoliniucinę dalį ir motyvus – grupuotei buvo inkriminuojama daugybė nuo 2002 iki 2009 m. įvykdytų nusikaltimų.
Griežčiausiomis bausmėmis, kurios daugumai nuteistųjų buvo subendrintos su kitais nuosprendžiais paskelbtomis bausmėmis, sulaukė Tomas Čaikauskas ir Karolis Lenkovskis, kuriems skirta po 15 metų laisvės atėmimo, ir Stanislavas Remeika, įkalintas 13 metų. Antonas Ščesnovičius kalės 12 metų bei privalės sumokėti 118 MGL baudą, Laimis Barauskas – 11, Olegas Diatlovas – 10, Aleksandras Romanovskis – 8 metus 6 mėnesius.
Nors prokuratūra prašė nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes, pirmuosius kalinimo metus paskiriant atlikti griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis, teismas tokio prašymo nepatenkino, nes nuo nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, be to, kai kurie nuteistieji už grotų jau yra apie 7 metus.
Keletui nuteistųjų teismas laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo, nes pripažino, kad jie pripažino padarę nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jiems uždraudė vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei neleido keisti gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos pareigūnų sutikimo.
Du nuteistieji išgirdo, kad nors ir buvo nuteisti, tačiau pagal paskirtas bausmes jau laikomi jas atlikę. Vienas gaujos lyderių laikytas Genrikas Šafranovičius buvo išteisintas neįrodžius nei to, kad jis buvo gaujos organizatorius, nei dalyvavo įvairiuose nusikaltimuose.
Kaip skelbdama nuosprendį pažymėjo teisėja L. Garnelienė, byloje surinktais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad Vilniuje egzistavo labai gerai organizuotas „Lapinų“ nusikalstamas susivienijimas, jame buvo nusistovėjusi hierarchinė tvarka.
Gaujos tikslas – prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir plėtra siekiant gauti kuo didesnį pelną, Kvaišalai buvo gaunami iš esmės iš vieno šaltinio, gauja turėjo savas taisykles, pvz., neimti narkotinių medžiagų iš kitų, nesiskolinti, narkotikų niekuo neskiesti, turėti po kelis telefonus ir SIM korteles, juos nuolat keisti, vengti balso įrašymo, apie problemas ar konfliktus informuoti aukštesnes grandis ir pan.
Gaujos vadovai turėjo tikslą į narkotikų platinimą įtaukti kaip įmanoma daugiau asmenų, siekiant gauti kuo didesnį pelną. Įrodymai byloja, kad platintojams įsiskolinus, skolos atsiėmimui gaujos vadeivos nurodydavo naudoti bet kokias smurto priemonės. Nemažai grupuotės narių turėjo šaunamuosius ginklus. Kratų metu buvo rastos neperšaunamos liemenės, beisbolo lazdos, peiliai. Atskirų nusikaltimų darymui buvo naudojami kirviai.
Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad gaujos tikslas buvo įsigyti labai didelius kiekius draudžiamų medžiagų, jas parduoti ir platinti, neturint leidimo įsigyti ginklus ir juos naudoti, prievartauti turtą, neteisėtai atimti laisvę, žaloti skolininkus, gadinti svetimą turtą ir pan.
„Visų gaujos vadų ir narių veikla buvo gerai suderinta ir nukreipta bendram tikslui – pelno siekimui, nusikaltimai buvo daromi pagal iš anksto parengtus planus, apsirūpinus ryšio priemonėmis, vengiant demaskavimo, įtraukiant kitus asmenis į nusikaltimus“, – pažymėjo teismas.
Narkotikų perdavimas vykdavo taip: paketus su narkotikais numesdavo ant žemės iš anksto, iš prekeivio paimdavo pinigus už anksčiau gautas ir parduotas narkotines medžiagas ir akimis, žvilgsniu ar gestu nurodydavo, kur guli narkotikų paketas. Kitais kartais narkotinės ar psichotropinės medžiagos būdavo paliekamos iš anksto aptartose slėptuvėse, dažniausiai prieš tai paėmus paliktus pinigus. Narkotikų pakavimui buvo naudojama izoliacinė medžiaga, ant kurios nelieka pirštų pėdsakų. Slėptuvės buvo dažnai keičiamos.
Dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažino ir teismui aiškino, kad gaujos veikloje nedalyvavo, o apie „Lapinų“ gaują sužinojo iš tyrėjų, prokurorų arba žiniasklaidos. Kai kurie kaltinamieji teigė iki teismo posėdžių apskritai nieko nežinoję apie jiems pareikštus kaltinimus ir minėtos gaujos egzistavimą.