Ekspertų išvadų tikimasi sulaukti jau šią savaitę
Kodėl itin patyrusio, du kartus Atlantą perskridusio 65 metų V. Ramono pilotuotas lėktuvas „Piper PA-30“ patyrė dviejų žmonių žūtimi pasibaigusią avariją? Į šį klausimą atsakymo ieško ir tragedijos priežastis tiriantys ekspertai, ir nelaimės sukrėsti V. Ramono kolegos – Kauno aviatoriai.
Žinomas aviatorius, Kauno aeroklubo vadovas Algimantas Žentelis DELFI minėjo, kad nelaimę tikriausiai nulėmė itin nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Lemtingu V. Ramonui galėjo tapti paskutinis jo gyvenime manevras, kuriuo norėta sunkiai valdomą lėktuvą pasukti toliau nuo gyvenamųjų namų, į šalia esančius laukus.
„Dar vyksta tyrimas. Jis, galima sakyti, tik prasidėjo. Manau, kad iki penktadienio turėtų paaiškėti bent preliminarios išvados. Aš galvoju, jog nemažai įtakos turėjo ir sudėtingos meteorologinės sąlygos“, – portalui DELFI sakė Kauno aeroklubo direktorius A. Žentelis.
Ėmė aiškėti ir pačios tragedijos aplinkybės. Kartu su mokiniu, komercinės aviacijos piloto licencijos siekusiu Bulgarijos piliečiu V. Ramonas nuosavu lėktuvu skrido iš Karmėlavos.
Priartėjus prie S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, pilotų tandemas atliko vadinamą tūpimą „konvejeriu“. Tai toks tūpimas, kai lėktuvas važiuoklės ratais paliečia tūpimo – kilimo taką, tačiau neketinama pilnai sustoti ir vėl pakylama.
Nustojo veikti vienas variklių ?
„Tuo metu buvo itin pablogėjusios oro sąlygos, didelė apledėjimo tikimybė. O apledėjęs lėktuvas neskrenda, jis krenta. Tikriausiai buvo ir kitų trikdžių, dėl kurių piloto meistriškumo jau nepakako. Šios, sudėtingos meteorologinės sąlygos jam paprasčiausiai neleido susitvarkyti su vairais“, – svarstė A. Žentelis.
Jis minėjo spėjantis, kad lemiamos įtakos dvimotorio lėktuvo avarijai galėjo turėti vieno variklio gedimas, dėl to atsiradusi asimetrinė trauka. Rasti išeitį iš tokios situacijos galima, tačiau turi būti geros sąlygos, didelis aukštis.
„Tai kol kas tik spėliojimai, jie gali pasikeisti“, – sakė Kauno aeroklubo direktorius A. Žentelis.
Nors avarijos liudininkai minėjo, kad prieš lėktuvui nukrentant veikė abu jo varikliai, tragedijos vietoje lankęsi Kauno aviatoriai šias prielaidas siūlė vertinti rezervuotai. Pasak jų, vien tai, kad skrydžio metu sukasi abu propeleriai, dar nereiškia, jog veikia abu varikliai. Propeleriai gali suktis ir iš inercijos. Be to, krentant lėktuvui su veikiančiais abiem varikliais, propeleriai milžiniška jėga rėžiasi į žemę ir viską aplinkui ištaškydami dūžta. Tačiau lemtingąjį sekmadienį tai nenutiko.
Pilotai žuvo bandydami išvengti dar baisesnės tragedijos?
A. Žentelis spėja, jog lemtingu abiem pilotams galėjo tapti paskutinis manevras, kuriuos siekta išvengti ir kitų žmonių aukų.
„Galbūt jie matydami, kad artinasi gyvenvietė dar bandė nusukti lėktuvą į šalia esančias pievas. To nusukimo metu lėktuvas „įvirto“ į suktuką“, – svarstė A. Žentelis.
Tai, kad lėktuvas į gyvenamojo namo kiemą krito patekęs į suktuką, portalui DELFI minėjo ir savo akimis tragediją matęs, gretimame name gyvenantis Vasilijus Meškovas. Jis akcentavo, kad lėktuvas skrido neįprastai mažame aukštyje, o artėjant orlaiviui atrodė, kad jis netrukus įsirėš į namus.
„Dar buvo viltis, kad jis sugebės pakilti aukščiau ir praskris virš namų stogų. Tačiau jį pagavo suktukas ir iš karto krito žemyn“, – sakė V. Meškovas.
Kiti žmonės taip pat sakė, jog lėktuvas krito bandydamas atlikti manevrą. Tai, jog būta bandymo daryti posūkį minėjo ir tragedijos vietoje apsilankę aviatoriai. Jie taip pat sakė, kad tai patvirtina ir faktas, jog išcentrinės jėgos veikiamas V. Ramono kūnas buvo išsviestas iš lėktuvo kabinos į šoną. Jo mokinio, Bulgarijos piliečio kūnas liko įkalintas orlaivio nuolaužose.
Tragediją galėjo nulemti nedėkingai susiklosčiusių aplinkybių visuma
Ar galėjo itin patyręs pilotas, du kartus Atlanto vandenyną įveikęs V. Ramonas išvengti tragedijos? A. Žentelis minėjo, jog susiklosčius itin nepalaikiai situacijai, kritinių aplinkybių visumai, net ir labai patyrusiam pilotui išvengti avarijos itin sudėtinga.
„Susideda viskas į vieną grandinę, kurios pabaigoje atsiduri kampe ir viskas. Bet kokio meistriškumo pilotui rasti išeitį – nulis galimybių. Manau, jog čia viską lėmė virtinė aplinkybių, kurios tik dabar dėliojasi“, – sakė Kauno aeroklubo direktorius A. Žentelis.
Jis minėjo, kad oro sąlygos pradėjo sparčiai blogėti nuo 13 val. Tvyrojusią dulksną pakeitė lietus, o debesys buvo pakankamai žemai. Pranešimas apie Kauno priemiestyje, privataus namo kieme nukritusį lėktuvą ir du žuvusius žmones buvo gautas 13 val. 51 min.
„Labai blogomis meteorologinėmis sąlygomis, lietuje, dar esant apledėjimo tikimybei lėktuvas praranda savo aerodinamines savybes, susidaro didelis pasišiaušimas. Važiuoklė buvo išleistas, priekis tarsi šukos, pasišiaušęs. Be to, dar atsiradusi asimetrinė trauka. Prielaidų esama tikrai daug“, – sakė A. Žentelis.
Jis minėjo, kad visi atsakymai į klausimą, kaip ir kodėl įvyko tragedija, paaiškės sulaukus ekspertų išvadų. Tai bus padaryta detaliai ištyrus avariją patyrusį lėktuvą, jo variklius.
Pokalbio įrašas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo radijo dažniu yra, tačiau A. Žentelio vertinimu jo turinys mažai kuo padės tyrimui. Pasak jo įraše girdima, kaip pilotas praneša artėjantis nuo Karmėlavos ir atliksiantis tūpimą „konvejeriu“.