Kriminalinių knygų autorius Dailius Dargis, neseniai pristatęs dar vieną kriminalinę istoriją apie Kamuolinių gaują, sako, kad didžiausios siuntos dominuoja užsienio rinkoje.
„Dažniausia tokie kriminaliniai veiksmai susiję su užsieniu. Nėra taip, kad Lietuvoje sulaikomi įspūdingi kokaino kiekiai, amfetamino ar dar kokių kitų kvaišalų, ar ginklų, kas buvo įprasta prieš 15-20 metų“, – sako kriminalinių knygų autorius D. Dargis.
Kriminalinius „užkulisius“ stebintis vyras sako, kad nusikalstamame pasaulyje Jungtinė Karalystė ir Ispanija skamba kur kas dažniau, nei Lietuva. Visgi neretai į nusikaltimus įsipainioja būtent ten gyventi emigravę lietuviai. Sandoriai sudaromi ne tik milijonais eurų ar svarų, rinkoje sukasi ir milijardinės sumos iš nusikalstamos veiklos.
„Mano naujausioje knygoje pasakoja keli žmonės, kurie užsiiminėjo narkotikų gamyba, pervežimu, pakavimu, slėpimu, maskavimu ir iš to uždirbo pinigus, taip būdavo, kad nuo vieno reiso uždirbdavo apie 100 tūkstančių eurų. Čia jau gryno pelno, atmetus visas išlaidas. Kaip ir kiekviename versle, kiekvienoje įmonėje, kompanijoje, yra kaina išlaidoms, transportavimui, žmonių, kurie transportuoja, atlyginimams skirti pinigai, tai vat atmetus tas išlaidas, lieka apie 100 tūkst. eurų“, – pasakoja D. Dargis.
Nusikaltėlių pasaulio gyvenimą sekantis knygų autorius sako, kad net nuskambėjusi žinia apie 10 kilogramų hašišo, kuris buvo į Lietuvą atskraidintas lėktuvu, tėra labai maža nematomo pasaulio dalis.
„Yra tonomis skaičiuojama, ten jau yra įspūdingi kiekiai. O jei čia lėktuve buvo sugauta, tai arba važiavo kažkoks diletantas, arba iš beviltiškumo vežėsi, kad jam jau labai reikėjo pinigų ar kažkam buvo įsipareigojęs, – svarsto pašnekovas. – Aš buvau išvykęs į užsienį ir mačiau, kad šiom dienom yra labai didžiulė kontrolė oro uostuose. Atvykus iš Italijos mane patį pareigūnai stabdė ir tikrindami dokumentus vienas kitam sakė „šitas-ne šitas“. Gavau lengvą šoką, sakau, o kuris čia yra, gal mane matėte per televiziją. Sako „ne, ne, mes atliekame savo veiksmus“. Yra didžiulė kontrolė, nes skamba, kad lietuviai važiuoja iš įvairiausių šalių. Mačiau daugybę pareigūnų, ir uniformuotų, ir ne uniformuotų, kurie laukia prie atvykimo, išvykimo punktų. Šitie vaizdai parodo, kad yra stebimi keleiviai ir manyčiau, kad tai ne dėl COVID, o dėl kriminogeninės situacijos“.
Pastaruoju metu vis nuskamba dar viena žinia – į Lietuvą atvyksta lėktuvai, kuriais pargabenti nuteistieji ar įtariamieji. Pernai iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pargabeno net 12 įtariamųjų ar nuteistųjų. Šiais metais iš Londono specialiu reisu į Vilniaus oro uostą pargabenta dar 18 Lietuvos piliečių.
Anot D. Dargio, pareigūnai pargabena vienu reisu tikrai ne per kartą sulaikytus asmenis. Pavyzdžiui vienas šiais metais lėktuve buvusių asmenų sulaikytas gerokai anksčiau, tačiau buvo pargabentas, vėl išskraidintas, po to – vėl parskaidintas. Visgi, Jungtinė Karalystė išties yra ta vieta, kur į nusikaltimus įsipainioja labai daug tautiečių.
„Kad lietuvių yra labai daug Jungtinėje Karalystėje, ir kad ten daro nusikaltimus, ar augina kanapes, žolės fabrikus valdo, tai tikrai yra masinė problema. Sakoma, kad nuvažiuok į kokį užmiesčio kvartalą ir tu pajusi, kad iš vieno namo dvelkia amfetamino gaminamo kvapas – cheminis toks keistas. Iš kito – žolės kvapas. Man pačiam teko bendrauti su vienu lietuviu, kuris Anglijoje užsiiminėja ne visai teisėtais reikalais ir slapstosi. Jis man davė interviu per šiuolaikines programėles, jis sako, kad svarbiausia nesivelti į nesąmones – nesusimušti, neapsivogti, viešai nepapulti į visokius atvejus. O šiaip jei taip gyvensi keisdamas dokumentus, gyvenamąsias vietas, dokumentus, taip gali pratempti ir 10-15 metų. Tai jo žodžiai“, – pasakoja D. Dargis.
Lietuva narkotikų versle yra itin maža dalis ir nė iš tolo neprilygsta Milanui, Barselonai ar kitiems užsienio didmiesčiams su milijonais skaičiuojamų gyventojų skaičiumi, nėra ką lyginti. Anot D. Dargio, visgi jei kas nori įtikinti, kad Lietuvoje narkotikai išnaikinti – tai mitas.
Kriminalinių nusikaltėlių istorijas aprašantis autorius sako, kad narkotikų vartojimą psichologai įvardija net žmonių bandymu save prablaškyti, nes per pandemiją sumažėjo kelionių, komandiruočių. Nusikaltėlių pasaulį nagrinėjantis vyras pasakoja, kad narkotikų vartojimas yra masinė problema. Naujausioje autoriaus knygoje apie Kamuolinių gaują taip pat aprašoma, kaip Kaune, Šančiuose, buvo įrengta savotiška laboratorija, iš kurios narkotinės medžiagos keliavo į Skandinavijos šalis.
„Buvo keli asmenys, kurie tuo užsiiminėjo. Tai grupuotės lyderis Giedrius Janonis-Kamuolys ir Tomas Gaidanka, pravarde Ilgas. Ir jie turėjo reikalų su narkotikų gamyba ir prekyba. Tai sena, klasikinė situacija, kad iš Lietuvos gaminamos tabletės buvo vežamos į Skandinavijos šalis. Ten viskas labai brangiai kainuoja. Tarkime, toje pačioje Norvegijoje. Tai buvo pagrindinis objektas ir pagrindiniai narkotikų keliavimo taškai tai Olandija, Norvegija, Suomija“, – pasakoja pašnekovas.
Narkotikų tiekimas buvo organizuojamas automobiliais, didžiulė dalis buvo siunčiama specialiai įrengtose slėptuvėse. Kaip pasakoja D. Dargis, net teisėsaugos atstovai atviravę, kad žino tik dalį krovinių ir neabejojantys, kad išties nemažai pavojingų narkotinių medžiagų pasiekė numatytus taškus.
D. Dargis mano, kad dalis narkotikų likdavo ir Lietuvoje.
„Manau, kad dalis narkotikų likdavo Lietuvoje. Keli grupuotės nariai pasakojo, kad patys turėdavo ypatingai geros ir aukštos kokybės kokainą. Jie gaudavo iš Pietų Amerikos, iš mafijos atstovų ir jį čia, turbūt, skiesdavo, perpardavinėdavo ir taip toliau“, – dalį informacijos, gautos pokalbių su nusikaltėliais metu, atskleidžia rašytojas.
Milžiniškas sumas – milijonais ar net milijardais skaičiuojamos nelegalios pajamos, anot D. Dargio, iš Lietuvos nebuvo stengiamasi išvežti. Kriminalines istorijas atskleidžiantis vyras sako, kad nusikaltėliai mėgo investuoti pinigus čia pat, Lietuvoje.
„Rinkdamas medžiagą knygai ir aprašinėdamas ją supratau, kad visgi vienas iš Kamuolinių pagrindinių atstovų – tikrų tikriausias milijonierius. Tai Tomas Gaidanka-Ilgas. Jis labai daug investavo per savus žmones, per patikėtinius, čia, Lietuvoje, ir tame pačiame gimtajame Kaune. Man teko pravažiuoti pro kvartalus už Kauno, rodė žmonės – stovi ten, ten namai pastatyti už narkotikų veikloje, turbūt, uždirbtus pinigus. Netgi vienas įspūdingiausių pastatų Kauno centre yra perimtas ir iš jo padarytas daugiabutis, visiškai netoli Raudonojo Kryžiaus ligoninės – irgi, iš narkotikų verslo pinigų, ne kitaip. Tai parodo, kad žmogus investavo ir nenorėjo vien tik švaistytis, kaip buvo 1990-aisiais, Daktarų „Vilijos“ restoranų laikais, kur viską prageria savaitgalį ir pirmadienį vėl sėdi tušti. Šie, karta po 2000-ųjų, nusikalstamo pasaulio atstovai, jų tarptautiniai yra mastymai, veikla. Čia, turbūt, kaip ir rodo tuose pačiuose filmuose apie Italų mafiją, kad vaikšto po Milaną ar kitą miestą ir sako „čia va tavo tėvas tą uždirbo, tavo tėvas tą turi. Tai yra realybė“, – pastebi nusikalstamų gaujų skirtumus D. Dargis.
Knygų autorius pastebi, kad nusikalstamo pasaulio atstovai įtaką daro ne tik savame rate, bet ir nekilnojamo turto rinkoje. D. Dargis sako, kad vadinamasis nekilnojamosios rinkos „burbulas“ – taip pat turėjo postūmio augti dėl grynųjų pinigų, atėjusių iš nusikaltėlių kišenių.
„Nemažai butus perka už grynuosius pinigus, ir tuos pačius kotedžus pajūryje. O nekilnojamojo turto pasaulyje grynieji pinigai yra labai svarbu statytojams ir vystytojams, atsiskaitymui su darbininkais, kitų krypčių gamintojais, ar remontininkais. Jie visi labai mėgsta grynuosius pinigus, tuo labiau – sutaupo mokesčiams“, – dalijasi D. Dargis.
Pašnekovas sako turintis žinių, kad ne tik Lietuvoje iš narkotikų auginimo ar platinimo praturtėję tautiečiai noriai investuoja Lietuvoje. Lygiai taip pat nekilnojamą turtą įsigyja ir Anglijoje gyvenantys bei ten iš kanapių auginimo lėšas gavę lietuviai.
„Policija dirba, bet šitie veikėjai irgi dirba. Reikia nepamiršti, kad jie (Kamuolinių gaujos nariai – Delfi.lt patikslinimas) dabar sėdi už grotų, o yra nemažai žmonių, kurie migruoja po visą Europą ir uždirbinėja pinigus, kad už grotų neliūdnai sėdėtų, kad padengtų advokatams išlaidas. Nekilnojamas turtas yra areštuotas, tačiau yra įvairiausių gudrybių, kada nekilnojamas turtas perkeliamas svetimais vardais, nebūtinai giminaičių. Yra kas naiviai masto, arba yra godūs, nepasitikintys savo aplinka, jie pastato nekilnojamą turtą ant pačių artimiausių žmonių ir netenka visko. Bet yra nemažai, kurie perdėlioja per kitus žmones, ant įmonių ir viskas kuo sėkmingiausiai sukasi“, – apie nusikaltėlių pasaulio subtilybes pasakoja D. Dargis.
Anot pašnekovo, Kamuoliniai, kaip ir kiekviena gauja, turėjo savo išskirtinių bruožų. Gauja įvardijama žiauri ne tik prieš savo moteris, vaikus, artimuosius. Anot D. Dargio, grupuotę pražudė godumas, mat vienas turtingiausių gaujos asmenų apgavo į gaujas naujai įtrauktus asmenis, todėl ir buvo išduoti. Anot D. Dargio, jau parašęs bei išleidęs knygą su juo susisiekė kelios moterys, kurios patikino, kad buvo nusikaltėlių draugės, meilužės, vaikų motinos, tačiau dėl jų žiaurumo pabėgo į užsienį.
Ar bus papildyta knyga, D. Dargis sako dar nežinantis, tačiau ir jį intriguoja tai, kas vyks teisme ir kaip vyks Kamuolinių bylos nagrinėjimas.
„Didžioji Kamuolinių byla netrukus pasieks teismą. Bus net 60 kaltinamųjų ir daugybė labai įdomių epizodų. Tarp kurių – būtent Kamuolinių aplinkos žmonės apšaudę Henriko Daktaro legendinės Užliedžių rezidencijos tvorą. Jie tiesiog norėjo parodyti, kad yra galingi, kad jie yra aukščiau visko. Ir daugybė kitų įdomių dalykų“, – praskleidžia bylos duomenis pašnekovas.