Lietuvių prostitutės Stokholmo gatvėse, arba kodėl klientai švedai geresni

Švedijoje baudžiama už seksualinių paslaugų pirkimą, bet ne už jų pardavimą. Nors Europoje šis įstatymas vertinamas nevienareikšmiai, Švedijos pareigūnai teigia, kad ne tik mažėja sekso paslaugų klientų, bet jie tapo švelnesni, nes stengiasi išvengti prostitutės skundo jų elgesiu policijai. Prostitutės teigia čia jau besijaučiančios daug saugiau nei Vokietijoje ar Olandijoje. Po ilgos pertraukos Švediją vėl atrado ir Lietuva, šiame versle konkuruojanti su Rumunija. Kas vyksta Stokholmo viešbučiuose ir butuose, kaip su lietuvėmis elgiasi sąvadautojai ir klientai, kalbamės su tiesiogiai šioje srityje dirbančiais Švedijos pareigūnais.

Prostitučių paslaugas renkasi įprastą gyvenimą gyvenantys švedai

„1999 m. prostitucija Švedijoje buvo kriminalizuota, tačiau nuspręsta bausti ne moteris, bet jų paslaugų pirkėjus. Toks sprendimas nebuvo priimtas per vieną naktį. Tai ilgalaikių tyrimų, seminarų, diskusijų rezultatas. Tyrimai rodė, kad daugelis prostitucijos versle atsidūrusių moterų praeityje buvo patyrusios seksualinę prievartą, kilusios iš sudėtingų šeimų, taigi jų gyvenimas buvo dramatiškas, ne viena jų turėjo psichikos ligą, priklausomybę nuo narkotikų. Būtent todėl nuspręsta didesnę atsakomybę užkrauti vyrams, kurie perka šių gyvenimo nuskriaustų moterų paslaugas, o joms suteikti šansą atsisakyti prostitucijos. Jeigu jos būtų baudžiamos, tai padaryti joms būtų labai sunku. Tuo tarpu daugelis sekso paslaugas perkančių vyrų, kaip rodo studijos, turi šeimą, vaikų, darbą, pastovias pajamas, namą arba butą, gyvena įprastą kasdienį gyvenimą“, - pasakojo Švedijos Nacionalinio policijos departamento atstovė Kajsa Wahlberg.

Beje, prieš šio įstatymo įsigaliojimą net 13,6 proc. švedų vyrų teigė kada nors pirkę prostitutės paslaugas, tuo tarpu 2008 m. jų buvo 7,8 proc. Pasikeitė požiūris ir į patį įstatymą. 1996 m. 67 proc. švedų buvo prieš šių paslaugų kriminalizavimą, šiuo metu 70 proc. palaiko įstatymą. Ypač jį remia jauni žmonės.

Bene didžiausia įstatymo nauda policijai – kad prostitutės nebijo bausmės, todėl kontaktuoja su pareigūnais, teikia informaciją apie kitokias veiklas, vykstančias jų akiratyje (narkotikų, lošimų verslą ir pan.), dažniau kreipiasi į policiją, jei atsiduria bėdoje. „Galbūt moteris iš Rumunijos sąvadautojams lengviau prigąsdinti, bet lietuvės, kitos rytų europietės yra labiau išprususios“, - sakė pašnekovė.

Jauni sąvadautojai iš Lietuvos Švediją atrado 2011 m.

Pastarąjį dešimtmetį Švedijoje dominavo prostitutės iš Estijos, Rusijos, taip pat iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, tačiau prieš porą metų metų plūstelėjo rumunės ir lietuvės.

„Lietuva buvo labai aktyvi apie 1999-2000 m., tačiau tuo metu kaip tik buvo nuteisti du vyrai iš Lietuvos. Už vaikų grobimą ir išprievartavimus jie gavo 12 metų nelaisvės. Nuo tol lietuviai greičiausiai vengė Švedijos, tačiau 2011 m. atsirado nauja jaunų, maždaug 20 metų žmonių grupė. Jie verbuoja panašaus amžiaus merginas. Beje, prieš 10 metų lietuvių prekeiviai su moterimis elgdavosi labai blogai – mušdavo jas, prievartaudavo. Po kurio laiko jie pasidarė švelnesni – greičiausiai taip bandė įgyti merginų lojalumą, kad jos neliudytų prieš juos. Dabar mes vėl pastebime, kad su merginomis elgiamasi blogai. Jos privalo dirbti daug valandų, iš jų reikalaujama daugiau, nei jos gali, jos kontroliuojamos daug labiau nei anksčiau. Matyt, naujieji prekeiviai dar neturi patirties. Sumanus sąvadautojas žino, kad turi elgtis su merginomis gražiau, duoti joms šiek tiek pinigų, suteikti šiek tiek laisvės, šiek tiek nuotykių. Antraip jos gali susivienyti ir kreiptis į policiją ir liudyti prieš juos“, - aiškino K. Wahlberg.

Anot jos, merginos paprastai žino, kur važiuoja, tačiau jos būna suklaidintos dėl sąlygų. Joms sakoma, kad uždirbs tam tikrą pinigų sumą, tačiau atvykusios suvokia, kad situacija visai kitokia. Prekeiviai merginas prigąsdina, kad jos turi atidirbti skolą už kelionę į Švediją, grasina, kad jeigu merginos nepaklus, jie paskleis žinią apie jų veiklą gimtinėje, o tai joms kelia didžiausią baimę. Jos jaučia gėdą, kaltina save, kodėl buvo tokios kvailos, tačiau tampa visiškai priklausomos nuo jas atvežusių vyrukų ir nemano turinčios pasirinkimą.

Kartais moterys iš Lietuvos ar Estijos atvyksta be sąvadautojo ir nori verstis prostitucija savarankiškai, tačiau tai labai sunku, kadangi jos greitai atrandamos ir šantažu ar kitais būdais pririšamos.

Kartais klientais įsimyli prostitutes ir jas gelbėja

Pasak K. Wahlberg, norint sumažinti prostitucijos mastus, Švedijos mokyklose aktyviai vykdomos įvairios programos, kovojančios su ir šioje šalyje egzistuojančiu požiūriu, kad prostitucija yra lengvas pragyvenimo šaltinis. Paaugliai mokomi, kaip apsisaugoti internete, jiems aiškinama, kodėl prostitucijos veikla kriminalizuota.

„Įdomu, kad prostitutės iš kitų šalių teigia, kad švedai vyrai mielesni, jie tiek nesidera dėl kainos, yra labiau diskretiški nei, tarkime, vyrai Vokietijoje, Nyderlanduose. Pastarosiose šalyse, kuriose prostitucija legalizuota, klientai labiau smurtauja. Tuo tarpu švedai nenori atkreipti į save dėmesio, stengiasi moterį palikti taip, kad ji nesiskųstų dėl jų. Taigi paslaugų legalizavimas nesuteikia moterims saugumo. Vienoje Australijos valstijoje, kurioje ilgai buvo legalizuota prostitucija, išaugo viešnamių skaičius, sustiprėjo konkurencija tarp jų, todėl, norėdami pritraukti pirkėjus, jie turėjo pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų, o tai sukėlė daugiau smurto prieš moteris“, - sakė pareigūnė.

Beje, su policija kartais susisiekia ir pirkėjai, jeigu jie jaučia, kad mergina atsidūrusi bėdoje. Yra atvejų, kai jie įsimyli prostitutes. „Man pačiai teko tirti tokį atvejį – tikiuosi, kad jie iki šiol kartu, nes jis atrodė labai įsimylėjęs. Aišku, vyrai neprisipažįsta, kad pirko jų paslaugas, tačiau tai būna galima išskaityti tarp eilučių“, - pasakojo K. Wahlberg.

Gatvės prostitucija miršta, internete – klesti

Pastaruoju metu prostitucijos verslas gerokai pasikeitęs. Gatvės prostitucija praktiškai miršta. Štai prieš gerą dešimtmetį kasnakt gatvėje dirbdavo iki 80 moterų kasdien, dabar – vos 10-15. Prostitucija keliasi į internetą, kuriame reklamuojamos sekso paslaugas teikiančios merginos. Tačiau čia jos policijai taip pat prieinamos, kadangi pareigūnai taip pat gali paskambinti nurodytais telefonais. Paprastai moteris atsiliepia ne pati, nes nekalba angliškai, todėl bendrauti tenka su sąvadautoju.

Pernai iš 83 veikų, susijusių su prostitucija, buvo nuteisti 24 sąvadautojai, tuo tarpu iš 759 įtartų pirkėjų bausmės neišvengė 450. Beje, Švedijoje nelegalu ne tik pirkti sekso paslaugas pačiam, bet ir padėti jas įsigyti kitam, pavyzdžiui, dovanoti draugui gimtadienio proga, todėl pasitaiko atvejų, kai nubaudžiami ir šie „geradariai“.

Pasak Stokholmo Policijos departamento Kovos su prekyba žmonėmis komisijos tyrėjos Annos Martin, kasmet prostitucijos veiklai į Švediją atvežama 400-600 moterų. „Kai tik pradėjome dirbti, buvome labai naivūs, nes manėme, kad šios moterys nori būti išgelbėtos nuo sąvadautojų. Tačiau mums teko rasti darbo metodus, kurie veikia, kurie skatintų jas su mumis bendradarbiauti. Nesvarbu, kad dauguma šių moterų teigia tai darančios laisva valia. Besikalbant su jomis paaiškėja, kad jos visos turi tam tikrą praeitį, dėl kurios atsidūrė čia“, - teigė pašnekovė.

Policijos darbo metodai

„Kalbant apie prostituciją, reikia liesti du aspektus. Vienas iš jų – lyčių lygybė. Sekso paslaugų pirkimą draudžiantis įstatymas nebuvo priimtas per naktį, tai buvo daugybės metų diskusijų rezultatas. Buvo nuspręsta, kad modernioje, lyčių lygybės pagrindu kuriamoje visuomenėje moterys ir vaikai negali būti nei parduodami, nei perkami. Yra nepriimtina, kad aš, vyras, galiu eiti į gatvę, pirkti moterį pusvalandžiui ir daryti su ja, ką noriu.

Antrasis aspektas susijęs su aukos sąvoka. Mes matome, kad didžioji dauguma moterų, besiverčiančių prostitucija, tai daro ne todėl, kad joms tai atrodo patrauklu ir malonu ar kad jos taip suvokia savo seksualumą. Jos tai daro todėl, kad jaučia neturinčios kito pasirinkimo – dėl prekeivių apgavystės, skurdo, priklausomybės nuo narkotikų ar alkoholio. Darančios tai iš pertekliaus – absoliuti mažuma. Taigi mes prostitutes laikome aukomis, kurios kasdien patiria vienokį ar kitokį smurtą ir kurioms reikia pagalbos. Ir tai svarbiausia priežastis, kodėl mes nekriminalizavome sekso pardavimo“, - kolegei antrino su gatvės prostitucija dirbantis Simonas Häggströmas.

Gatvėje pareigūnai dirba labai operatyviai. Tarkime, viešbutis praneša apie įtarimus, kad jų patalpose teikiamos sekso paslaugos. Atvykę pareigūnai klausosi už durų, kol vyksta derybos dėl kainos ir paslaugų. Kai prasideda seksas, apie jo vidurį įeinama vidun, kad pirkėjas būtų užtiktas su įrodymais. Tuo tarpu A. Martin skyriaus metodai švelnesni. Vieta, kurioje užsiimama prostitucija, stebima iš lauko. Ateinantys ir išeinantys vyrai fotografuojami, o tuomet jiems išsiunčiamas kvietimas atvykti į policiją. Paprastai jie neigia buvę nurodytoje vietoje, bet kai parodomos nuotraukos, dažniausiai prisipažįsta, kadangi vengia aiškinimosi teisme. Mat tai normalūs vyrai, turintys darbus, šeimas, vaikų, įprastą kasdienį gyvenimą, norintys šį įvykį nuslėpti nuo šeimos.

Pareigūno teigimu, nors paprastai išskiriama prievartinė prostitucija, kai moteris tampa prekybos žmonėmis auka, ir prostitucija laisva valia, Švedijoje egzistuoja nuostata, kad moterys niekada šio kelio nesirenka laisva valia.

„Jei moteris turi sąvadautoją, tai reiškia, kad ji neturi laisvos valios, greičiausiai ji neturi kito šanso. Moterys dažnai sako, kad negalinčios kitaip išgyventi. Labai dažnai jos yra vienišos mamos, turinčios 1-2 vaikus, todėl mes negalime sakyti, kad tai yra laisva valia. Dažnai jos tiki, kad jeigu policija jas sugaus, uždarys į kalėjimą, jaučia kaltę ir gėdą dėl to, ką daro, todėl bijo, kad situacija nepaaiškėtų jos artimiesiems. Dar viena priežastis, kodėl mes kriminalizavome tik šių paslaugų pirkimą, yra susijusi su paklausos aspektu. Mes tikime, kad rinką kuria pirkėjai. Jei mes galėtume nukirsti šią šaką, automatiškai prekybos žmonėms mastai nuslūgtų, kadangi verslas nebūtų pelningas. Prekyba žmonėmis neišgyventų be pirkėjų“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, Švedijoje prostitucija besiverčiančios moterys žino, kad gali kreiptis pagalbos į policija ir nebus čia žeminamos. „Mes sulaukiame daug skambučių, laiškų iš prostitučių, kurios praneša apie smurtaujančius klientus. Žinia, pardavinėti sekso paslaugas yra labai pavojinga, nesvarbu kokius įstatymus turėtume, smurto šioje srityje visada bus. Visgi po įstatymo įsigaliojimo smurto atvejų nepadaugėjo, taip pat išvengėme pavienių prostitučių nužudymo atvejų. Mat klientai stengiasi būti draugiški ir diskretiški, rečiau nesumoka už paslaugas, jie nori palikti moterį taip, kad ji neskambintų po vizito į policiją. Jie žino, kad šioje situacijoje pirkėjas užsiima nelegalia veikla, tuo tarpu pardavėjas – ne“, - pasakojo S. Häggströmas.